captcha

Jūsų klausimas priimtas

Specialistas: vitaminai nėra vaistai, padedantys išvengti peršalimo ligų

Norint, kad vaikas būtų aprūpintas vitaminais, tėvams visų pirma reikėtų pasirūpinti visaverčiu maistu, o ne vitaminų ir mineralų rinkiniais. Taip mano Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro docentas Algimantas Vingras. Pasak jo, yra atvejų, kai tokie rinkiniai vaiko organizmui tikrai reikalingi, bet dažnai tėvai savo atžaloms vitaminų duoda dėl išgalvotų priežasčių. 
 
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Norint, kad vaikas būtų aprūpintas vitaminais, tėvams visų pirma reikėtų pasirūpinti visaverčiu maistu, o ne vitaminų ir mineralų rinkiniais. Taip mano Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro docentas Algimantas Vingras. Pasak jo, yra atvejų, kai tokie rinkiniai vaiko organizmui tikrai reikalingi, bet dažnai tėvai savo atžaloms vitaminų duoda dėl išgalvotų priežasčių. 

„Tėvai suranda įvairių priežasčių duoti vaikams vitaminų ir tiki, kad, jei vitaminų ir mineralų rinkinių vaikai gaus, šiandien ir visada niekuo nesirgs, bus sveiki, guvūs ir laimingi, bet taip nėra. Tėvai visų pirma turi pasirūpinti visaverte kasdiene vaikų mityba“, – įsitikinęs A. Vingras.

VU Medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro docento manymu, pirmiausia vaikams reikėtų duoti pieno produktų, o vyresniems nei trejų metų amžiaus – geriau mažai riebių. Anot specialisto, svarbu, kad namuose netrūktų šviežių vaisių ir uogų, kurie užaugo mūsų geografinėje platumoje. Daržovės esą geriau tinka geltonos ir žalios.

Į vaikų mitybos racioną, pasak A. Vingro, turėtų pakliūti raudona mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, taip pat – smulkintų, nešlifuotų grūdų produktai. „Tai reiškia, kad aukščiausios rūšies miltai nėra visaverčiai. Turėtų būti rūpaus malimo miltai. Turime džiaugtis tuo, ką turime. Pavyzdžiui, grikiai yra daug geriau nei ryžiai. [...] Rugiai aiškiai naudingesni už kviečius. Miežiai ir avižos – neužmirškime jų“, – pataria mitybos žinovas.

Jo žiniomis, dabar manoma, kad vitaminų ir mineralų rinkiniai galėtų būti duodami reguliariai nevalgantiems subalansuoto šviežio maisto vaikams. „Bet geriau išleisti daugiau pinigėlių geram maistui, negu kad pirkti maisto papildus, kuriuose yra neaiškus vitaminų kiekis. Juk maisto papildais nesimaitinsime 365 dienas metuose. Vitaminai ir mineralinės medžiagos turėtų būti duodami pernelyg išrankiems vaikams, t. y. tiems, kurie nepakankamai valgo daržovių, pieno, mėsos“, – teigia A. Vingras.

Jie turėtų būti duodami ir tiems, kuriems gydytojas konstatavo augimo atsilikimą, sergantiems maisto alergija, gydomiems eliminacine dieta, kuri skiriama, kai yra nustatoma maisto alergija. „Kitaip sakant, iš dienos paros raciono išimami kai kurie produktai, ir dėl to vienaip ar kitaip mityba gali būti išreguliuota, tapti nevisaverte“, – aiškina specialistas.

Intensyviai sportuojantiems vaikams vitaminai ir mineralų rinkiniai tikrai nepakenks, veikiau atvirkščiai. „Bet atsiminkime, kad nuolat sportanjantiems, o ne vieną ar du kartus per savaitę lankantiems kokią nors treniruotę“, – pabrėžia A. Vingras.

Sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis, kaip širdies, kraujagyslių, inkstų lėtinės ligos, vitaminų ir mineralų rinkiniai taip pat reikalingi. Tačiau tokios ligos tarp vaikų – retos, daug dažnesnės esą ūminės ligos. „O ūmine liga sergantiems pagelbėti vitaminais ir mineralais praktiškai neužtenka laiko, nes ūminė liga dažniausiai praeina per 7–10 dienų“, – sako VU Medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro docentas.

Jo teigimu, vitaminų ir mineralų trūksta tiems vaikams, kurie geria daug gazuoto vandens. „Jiems irgi galima duoti vitaminų ir mineralų. Angliarūgštė skrandyje sumažina galimybę pradėti skaldyti ir virškinti medžiagas. Žinoma, vaikai kopijuoja tėvų gyvenimo įpročius. Jei tėvai mėgsta gazuotą vandenį, kaip jo gali nemėgti vaikas“, – teigia A. Vingras.

Jis akcentuoja, kad organizmui nėra naudinga gauti tų pačių vitaminų. Taip apkraunami kepenys, inkstai, nes organizmas juos turi įsisavinti, o po to – išskirti. Tačiau, jei jau tėvai nusprendžia, kad vitaminai ir mineralinės medžiagos padės, reikėtų pasirinkti tokius vitaminų ir mineralinių medžiagų rinkinius, kuriuose jų yra nedaug, pataria specialistas. 

„Reikia skaityti etiketę. Joje turėtų būti pažymėta, kad vitaminų kiekis neviršija rekomenduojamos paros normos, nes dideli vitaminų kiekiai tikrai yra blogas pasirinkimas. Tai – pašalinis krūvis organizmui“, – įspėja A. Vingras.

Pavyzdžiui, didelis kiekis riebaluose tirpstančių vitaminų, tokių, kaip A, D, E, K, anot mitybos žinovo, gali būti net organizmui nuodingas, nes jie kaupiasi kepenyse. O štai vandenyje tirpstantis vitaminas C ir visa grupė B vitaminų iš maisto yra puikiai pasisavinami ir greitai išskiriami. „Jie, galima būtų pasakyti, organizmui yra mažiau toksiški, nei riebaluose tirpstančių vitaminų perteklius“, – sako specialistas.

Anot jo, ne tik vaikams, bet ir suaugusiems labiausiai trūksta vitamino D. A. Vingrys primena, kad šio vitamino yra ir motinos piene, tačiau nedidelė dozė.

„Ir, žinoma žmogus gyvena tokioje aplinkoje, kurioje yra saulė, o saulei veikiant odą, susidaro vitaminas D, – priduria specialistas. – Gamtos mes nepergudrausime, bet vitaminą D turime naudoti bet kuriame amžiuje. Kitų vitaminų tokio didelio poveikio, tokios didelės reikšmės organizme nėra, nes paprastai jie gaunami su maistu, taip pat saulei apšviečiant. O jei mes bėgame nuo saulės, pavyzdžiui, vasarą bijome jos, tuomet mes darome klaidą“. Tačiau A. Vingras įspėja, kad saulėje negalima būti ilgai, pakanka 15–20 minučių ir vaiko organizmas apsirūpina vitaminu D savaitei.

Apie vitamino C reikšmę peršalimo ligoms, jų profilaktikai ir gydymui diskusijos vyksta jau daugiau nei 70 metų. VU Medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro docento žiniomis, paskutinių mokslinių tyrimų rezultatai įrodo, kad, jei žmogus valgys įvairų maistą, jis gaus vitamino C tiek, kiek jam reikia.

„Jei suapvalinus – iki 10 mg bet kurio amžiaus vaikui. Kuo mažesnis vaikas, tuo dozė yra mažesnė. Pavyzdžiui, vaikams iki trejų metų dozė yra iki 50 mg vitamino C dienai. Jei vaikas gaus šviežių, pas mus užaugusių daržovių, šviežių arba raugintų kopūstų, obuoliuko, morkos, jis gaus pakankamai vitamino C ir nereikės papildų“,– tvirtina A. Vingras.

Jis primena, kad didelis vitamino C kiekis yra krūvis inkstams, kepenims, ir tai neapsaugo nuo peršalimo ligų. „Vitaminai vis dėlto yra būtinos biologiškai aktyvios medžiagos organizmui, tačiau jų perteklius yra nenaudingas“, – įsitikinęs VU Medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro docentas. A. Vingrys taip pat pabrėžia: „Vitaminai nėra vaistai, padedantys išvengti peršalimo ligų.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...