captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kurčiųjų padėtis gerėja, bet problemos išlieka tos pačios

Konferencijoje Seime aptartos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, problemos. Konferencijos organizatorių teigimu, šią negalią turinčių žmonių padėtis gerėja, bet pagrindinė problema jau daug metų išlieka ta pati – klausos aparatų įsigijimas ir jų kompensavimo tvarka.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Konferencijoje Seime aptartos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, problemos. Konferencijos organizatorių teigimu, šią negalią turinčių žmonių padėtis gerėja, bet pagrindinė problema jau daug metų išlieka ta pati – klausos aparatų įsigijimas ir jų kompensavimo tvarka.

Bendrijos „Pagava“, vienijančios klausos negAlią vaikus auginančius tėvUs, vadovė teigia, kad nors visuomenės požiūris į neprigirdinčius ar kurčiuosius vaikus gerėja, pagrindinė problema išlieka klausos aparatų, kuriuos kompensuoja valstybė, trūkumas.

„Šiuo metu valstybė kompensuoja du klausos aparatus vaikučiams, tai džiugu, bet jie parenkami iš tam tikro nupirkto aparatų kiekio. Tai gali būti, kad nėra tinkamo aparato tam vaikui, o jeigu tėveliai perkasi jo vaikui reikalingą, pagal jo klausos netekimo laipsnį, pritaikytą aparatą, tai kompensuojama tik iki 10 proc. [...] Mes norėtume, kad tėveliai galėtų nupirkti savo vaikams tokius aparatukus, kokių reikia ir valstybė galėtų kompensuoti bent jau 3–4 tūkstančius, o likusią sumą tėvai susimokėtų patys“, – teigia bendrijos „PAGAVA“ pirmininkė Rima Sitavičienė.

„Ateina laikas, kai mums reikia išsirinkti aparatus ir jų nėra rinkoje. Turi visi tėvai pirkti, kaip suprantu, nėra kompensuojamų aparatų šiuo metu, visi kalba, eina, bet vis nenusprendžia. Aš visai neseniai buvau pas savo audiologijos meistrą ir sakau – kokius aparatus pasiūlytumėte mums? Kaip kompensuojamus? Sako – šiuo metu nėra. Šiuo metu sustojo. Kaip? Nežinau“, – teigia neprigirdinti dviejų klausos negalią turinčių vaikų mama Indra.

Pirmininkė sako, kad bendrojo lavinimo mokyklose norintys mokytis vaikai, dažnai susiduria su problema, kad mokyklos negali mokytojams skirti padėjėjų, kurie pamokose dirbtų su neįgaliaisiais.

Neprigirdinčios ir du klausos negalią turinčius vaikus auginančios mamos teigimu, mažieji patys suvokia situaciją, tam šeimoje jie rengiami psichologiškai.

„Jie gyvena su mumis ir tiek. Tarp kitko, trečiokas lanko bendrojo lavinimo mokyklą. Mes jį paruošėme, kad bus visko, pasijuoks ir dar kažko. Mes jį ruošiame ir psichologiškai. Kol kas nesusiduriame su problemomis. Mažasis dar tik mokosi skaityti. Labai džiugu, kad penkiametis jau skaito ir tikiuosi, kad pasieksime gerų rezultatų“, – viliasi I. Šimanauskė.

Tarptautinėje konferencijoje „Visuotinė naujagimių klausos patikra ir pagalba šeimai“ taip pat aptarti ir pastarųjų metų pokyčiai bei laimėjimai kurčių vaikų gyvenime.

Nors dar neveikia klausos negalią turinčių naujagimių registras, skaičiuojama, kad kasmet gimsta apie 30–40 neprigirdinčių ar kurčių mažylių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...