captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vyriausybė kuria planą uždaryti FNTT

Ant premjero stalo penktadienį iš ryto guls net trys galimi variantai, ką toliau daryti su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Nors premjeras Vidaus reikalų ministerijos buvo prašęs įvertinti, ar svarbiausių FNTT funkcijų nebūtų galima perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), ministerijos specialistai parengė ne vien FNTT uždarymo planą, bet ir dar du scenarijus. Kokie jie, paaiškės penktadienį.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ant premjero stalo penktadienį iš ryto guls net trys galimi variantai, ką toliau daryti su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Nors premjeras Vidaus reikalų ministerijos buvo prašęs įvertinti, ar svarbiausių FNTT funkcijų nebūtų galima perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), ministerijos specialistai parengė ne vien FNTT uždarymo planą, bet ir dar du scenarijus. Kokie jie, paaiškės penktadienį.

Naikinti įkvėpė skandalai?

Nors Vyriausybės Spaudos tarnyba patikino, kad FNTT naikinimo plano premjeras Algirdas Butkevičius paprašė dėl to, kad tai užsibrėžta Vyriausybės programoje, kiti politikai spėlioja, kad greičiausiai premjerą tam įkvėpė FNTT vadovą Kęstutį Jucevičių persekiojęs skandalas dėl neva reikalauto kyšio.

Dabar prokuratūra yra konstatavusi, kad K. Jucevičius su kyšiais nesusijęs, ir net pripažino jį nukentėjusiuoju, tačiau rugsėjo pabaigoje, kai premjeras pasirašė potvarkį išsiaiškinti, ar FNTT funkcijos gali būti perduotos STT, skandalas dar buvo pačiame įkarštyje.

Vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas neslepia, kad būtent skandalas, o ne noras pagerinti teisėsaugos darbus paskatino premjerą duoti jam užduotį sukurti FNTT naikinimo planą.

„Mano asmenine nuomone, šis potvarkis pasirodė lygiagrečiai su tuo skandalu, kuriame, kaip dabar man paaiškino prokuratūra, FNTT vadovui Kęstučiui Jucevičiui yra suteiktas nukentėjusiojo statusas, tai galima daryti prielaidą, kad nieko ten nebuvo.

Aš manau, kad FNTT dirba normaliai, tačiau trys variantai yra parengti ir bus atiduoti premjerui.  Kita vertus, mano politinė nuomonė yra tokia, kad ta tarnyba toliau turi dirbti ir atlikti numatytas funkcijas. Tačiau tarp variantų yra ir kitokių siūlymų“, – 15min.lt sakė vidaus reikalų ministras D. Barakauskas.

Konkrečių trijų siūlymų, ką reikėtų daryti su FNTT, ketvirtadienį ministerija dar nenorėjo viešinti, nes kol kas jų nėra gavęs nė pats premjeras A. Butkevičius. Ant jo stalo popieriai turėtų atsidurti jau penktadienį, tuomet pasiūlymai bus pristatyti visuomenei.

Svarstoma jau penkmetį

Apie tai, kad FNTT būtų geriau panaikinti, Lietuvoje kalbama jau penkmetį. 2010 m., kai FNTT sukrėtė skandalas dėl informacijos apie banko „Snoras“ uždarymą nutekinimo, pati šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo pasiūliusi FNTT sujungti su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI).

Tuo metu premjero pareigas ėjęs konservatorius Andrius Kubilius buvo pasižadėjęs šalies vadovei taip ir padaryti, tačiau praėjo penkeri metai, o nieko neatsitiko.

Todėl galima daryti išvadą, kad planai FNTT panaikinti dažniausiai pradedami kurti tuomet, kai mąstoma ne apie pačią tarnybą, o apie jos vadovus.

Taip mano 2010 m. FNTT direktoriaus pareigų netekęs ir į politiką pasukęs Seimo narys liberalas Vitalijus Gailius.

Anot jo, visi variantai, kokie tik gali būti, siekiant pagerinti tarnybos veiklą, yra svarstytini, tačiau tik ne tuomet, kai iš tiesų galvojama tiesiog apie FNTT vadovą, o ne apie visą instituciją.

„Jeigu klausimai, ar reorganizuoti, ar ne, kyla pagrįstai – dėl noro optimizuoti veiklą, tai klausimas svarstytinas, tačiau, jei valstybės vadovai tą sprendimą priima atsižvelgdami į vieno ar kito institucijos vadovo reputaciją, tai tada norėtųsi, kad tarnybos žmonės nebūtų nežinioje ir netaptų situacijos įkaitais. Toks darbo grupių kūrimas tikrai neprisideda prie šešėlio mažinimo Lietuvoje“, – 15min.lt sakė V. Gailius.

Prijungti prie STT – ne geriausia išeitis

Premjero Vidaus reikalų ministerijai suformuluotoje užduotyje matyti, kad, ko gero, jis yra linkęs FNTT sujungti su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tačiau tai, V. Gailiaus nuomone, nėra pati geriausia mintis.

„Pats STT pavadinimas rodo, kad tai nėra institucija, kuri užsiimtų finansiniais tyrimais. Net jei FNTT funkcijos būtų perdavinėjamos su finansais susijusiai institucijai, reiktų labai ilgai diskutuoti ir detaliai nagrinėti, kuriai. Reikia atsakingai į viską žiūrėti“, – teigė jis.

FNTT taip pat aiškina, kad jos funkcijų STT sėkmingai atlikti greičiausiai nesugebėtų.

„STT ir FNTT uždaviniai ir funkcijos yra iš esmės skirtingos, skiriasi šių institucijų struktūra bei veiklos sritys. Institucijų veikla nukreipta į skirtingų rūšių nusikalstamų veikų atskleidimą ir tyrimą.

Pažymėtina, kad šios institucijos vykdo skirtingų reiškinių prevenciją – FNTT paskirtis yra tirti ir atkleisti nusikaltimus ir kitus pažeidimus finansų sistemai bei vykdyti šių teisės pažeidimų prevenciją, tuo metu STT veikla orientuota į korupciją ir jos prevenciją“, – teigiama FNTT atsakyme 15min.lt.

FNTT: tarptautinės organizacijos reaguotų neigiamai

Be to, FNTT pažymi, kad STT, jei būtų perduotos su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija ir tokio pobūdžio nusikalstamų veikų išaiškinimu susijusios funkcijos, pati vis tiek negalėtų tokių nusikaltimų ištirti ir taptų tik tarpininku, nes dauguma pranešimų apie įtartinas finansines operacijas vis tiek turėtų būti perduodama FNTT tolesniam tyrimui.

„Sprendimas perduoti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos funkciją kitai įstaigai sulauktų tarptautinių organizacijų, atsakingų už minėtos veiklos kontrolę, dėmesio.

Finansinės žvalgybos padalinio funkcijos perdavimas kitai institucijai gali sutrikdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimo kontrolės vykdymą, o tai gali sukelti tokių tarptautinių organizacijų, kaip MONEYVAL, FATF, Egmonto grupė, Europos Komisija, Tarptautinės valiutos fondo atidžiai stebinčių bet kokius pokyčius, susijusius su Finansinės žvalgybos padalinio statusu valstybėse, neigiamą reakciją“, – pažymi tarnyba.

Šiuo metu Finansinės žvalgybos padalinio statusą Lietuvoje turi tik FNTT.

Skeptiškai tarnyba vertina ir politikų norą STT perduoti jos darbą prižiūrint, kad ES parama Lietuvoje būtų skirstoma sąžiningai.

FNTT pažymi, kad šiuo darbu užsiimti įgaliojimus ji gavo dar prieš Lietuvai įstojant į ES, per tą laiką įgudo ieškoti galimų sukčių, todėl šios funkcijos išskyrimas ir perdavimas STT gali turėti neigiamos įtakos valstybės ir ES finansų sistemai ir gali sukelti grėsmę Lietuvos bei ES biudžetų lėšų tinkamam ir teisėtam panaudojimui.

„Funkcijos perdavimas gali sukelti neigiamą ES reakciją bei finansines sankcijas“, – pažymi FNTT.

STT savo galimybių atlikti FNTT funkcijas nekomentuoja bent tol, kol nėra galutinio darbo grupės sprendimo.

Profsąjunga: politikai pasidavė monopolininkų spaudimui

Jei FNTT vadovybė dėl tarnybos funkcijų perdavimo diskutuoti bando argumentais, tai šioje tarnyboje veikianti profsąjunga žodžių į vatą nevynioja.

Praėjusią savaitę profsąjungos vadovai parašė atvirą laišką premjerui A. Butkevičiui ir vidaus reikalų ministrui D. Barakauskui, kuriame tikina susidarę įspūdį, kad jie pasidavė interesų grupių, norinčių sugriauti FNTT, spaudimui.

Interesų grupes, kurios nori uždaryti FNTT, profsąjunga sieja su atliekamais tyrimais dėl galimai neteisėtos monopolininkų veiklos Lietuvos dujų, energetikos ir kituose ekonomikai reikšminguose sektoriuose.

„Akivaizdu, kad didžiulį rezonansą visuomenėje sukėlę finansinių nusikaltimų tyrimai perpildė suinteresuotų grupių kantrybės taurę, todėl jos, siekdamos daryti įtaką tiek įstatymų leidžiamajai, tiek įstatymus vykdančiai valdžiai, nori sugriauti tarnybą“, – rašoma profsąjungos laiške.

FNTT profsąjunga reikalauja premjero, kad prieš priimdamas  sprendimus, susijusius su FNTT, bent su ja susitiktų, o dar geriau – įtrauktų ją į bet kokias pertvarkas kuriančias darbo grupes.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...