captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seismologinių įrenginių likimas pakibo ant plauko

Prieš 15 metų buvo įrengta Ignalinos atominės elektrinės (IAE) Seismologinės stebėsenos sistema. Nors šalies seismologams ji teikia didžiąją dalį duomenų apie grunto virpesius, kas rūpinsis likusiomis seismologinėmis stotimis ir kas teiks minėtus duomenis uždarius atominę elektrinę, neaišku.
Ignalinos AE SMS Salako ISAL seisminių stebėjimų stotis su gręžinio tipo požemine patalpa, lgt.lt nuotr.
Ignalinos AE SMS Salako ISAL seisminių stebėjimų stotis su gręžinio tipo požemine patalpa, lgt.lt nuotr.

Prieš 15 metų buvo įrengta Ignalinos atominės elektrinės (IAE) Seismologinės stebėsenos sistema. Nors šalies seismologams ji teikia didžiąją dalį duomenų apie grunto virpesius, kas rūpinsis likusiomis seismologinėmis stotimis ir kas teiks minėtus duomenis uždarius atominę elektrinę, neaišku.

Tvora su spygliuota viela aptvertas statinys Zarasuose – seisminių stebėjimų stotis. Kartu su dar trimis  stotimis Didžiasalyje, Ignalinoje bei Salake ji įeina į IAE seismologinio monitoringo sistemą, kuri fiksuoja ir apdoroja duomenis apie žemės virpesius ir grunto aktyvumą.

Šios sistemos teikiama informacija sudaro du trečdalius visų Lietuvos geologijos tarnybos mūsų šalyje gaunamų duomenų, tačiau seismologai sunerimę, kad jų gali nebegauti ir teks tenkintis tik duomenimis iš jų prižiūrimų dviejų stočių Kėdainių ir Plungės rajonuose. Dar prieš kelerius metus svarstyta visą Ignalinos sistemą perduoti Visagino atominei elektrinei (VAE), tačiau jos statybų projektui įstrigus, seismologinių įrenginių likimas pakibo ant plauko.

„IAE yra uždaryta ir, matyt, bus kažkokie demontavimo darbai ateityje, kaip ir nelabai aišku, kas bus su tom stotim. Kiek žinau, jos kainavo ne vieną milijoną litų, būtų labai gaila prarasti šias investicijas ir įdirbį“, – įsitikinęs Lietuvos geologijos tarnybos vyr. seismologas Andrius Pačėsa.

Duomenys iš 30-ies km spinduliu nuo IAE įrengtų keturių seisminių stočių su požeminiais sensoriais siunčiami į centrinį sistemos kompiuterį elektrinės operatyviniame bloko valdymo skyde. Šiais duomenimis elektrinė geranoriškai dalijasi su geologijos tarnyba ir kol kas rūpinasi stočių priežiūra bei apsauga.

„Kai, sakykim, iš reaktoriaus bus iškrautas branduolinis kuras, tada ši problema bus aktuali. Numatyta, kad galimi du subjektai, kurie galėtų perimti šias seismines stotis – geologijos tarnyba ir naujai statoma atominė elektrinė. Kol kas, kol nėra priimtų atitinkamų sprendimų, ją eksploatuosime mes“, – teigia IAE Šiluminės automatikos ir matavimo sk. viršininkas Arūnas Garūbis.

Seismologines stotis prižiūrintys IAE specialistai skaičiuoja, kad sisteminiai jų kompiuteriai paskutinį kartą buvo atnaujinti prieš 7-erius metus, tad investicijos į juos ir naują duomenų perdavimo bei apdorojimo sistemą – neišvengiamos. Klausimo, kuri institucija tuo rūpinsis, Energetikos ministerija kelti neskuba.  

„Kol kas jos dar veikia ir yra svarbios tuo, kad Lietuva dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl VAE projekto. Kadangi dabar tos stotys atlieka seisminio monitoringo funkcijas, tai būtų svarstytina idėja įtraukti į valstybinio aplinkos monitoringo programą. Galbūt būtų galima perduoti Lietuvos geologijos tarnybai“, – sako energetikos viceministras Aleksandras Spruogis.

Lietuvos geologijos tarnyba tvirtina, kad seisminės stebėsenos sistemą iš elektrinės mielai priglaustų savo žinion, jei tam gaus papildomą finansavimą ir jei nebus statoma nauja atominė elektrinė. Tačiau šis klausimas greičiausiai nebus keliamas, kol tęsis IAE uždarymo darbai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...