captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė: tikiuosi, greitojo reagavimo pajėgas vadinsime skraidančiais lietuviais

Lietuva yra pirmoji iš NATO valstybių, kuri sugebėjo pati susikurti greitojo reagavimo pajėgas. Taip interviu LRT radijui teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, jau lapkričio 1 d. šios pajėgos bus visiškai parengtos ir pasiruošusios nuo dviejų valandų iki paros reaguoti į bet kokį incidentą prie Lietuvos sienos arba šalies viduje.
 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Lietuva yra pirmoji iš NATO valstybių, kuri sugebėjo pati susikurti greitojo reagavimo pajėgas. Taip interviu LRT radijui teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, jau lapkričio 1 d. šios pajėgos bus visiškai parengtos ir pasiruošusios nuo dviejų valandų iki paros reaguoti į bet kokį incidentą prie Lietuvos sienos arba šalies viduje.

„[Šios pajėgos], galima net pajuokauti, bus ne tik greito reagavimo, bet tikiuosi, jos bus tokio greito reagavimo, kad galėsime vadinti juos skraidančiais lietuviais. Viduje turime specialiąsias pajėgas, kurios turi patyrimą ir iš Afganistano. Tai – labai profesionalūs kariai, kurie pirmieji, jei būtų užpuolimo atvejis, pasitiks priešą ir gins Lietuvą bei mūsų žmones“, – sako D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, Lietuvą būtina apsaugoti ir nuo nesaugių investicijų. „Nors valstybė, mes visi, iš esmės nuosekliai skatiname investicijas, bet, pasikeitus geopolitinei situacijai, turime būti daug budresni, daug atsargesni“, – mano šalies vadovė. Ketvirtadienį Seimas balsuos dėl Prezidentės pateiktų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių pataisų, kuriomis siekiama užkirsti kelią abejonę keliančioms investicijoms į strateginę reikšmę turinčius ūkio sektorius. 

– Prezidente, ko siekiate šiomis pataisomis?

– Pirmiausia gyvenimas privertė daryti pataisas. Įvyko labai keistas atsitiktinumas, kuris buvo nukreiptas į Šiaulių oro uostą, kuris yra Lietuvos strateginę reikšmę turintis objektas, taip pat mūsų, NATO narės, oro uostas. Į jį buvo pasiūlyta investuoti grynai finansinėmis avantiūromis paremta investicija. Tai, be jokios abejonės, sukėlė būtinybę teikti pataisas [dėl investicijų] į svarbius Lietuvai ūkio sektorius, objektus, kurie susiję su mūsų strateginę reikšmę turinčiais ūkio sektoriais. Yra grėsmių, kurios gali ateiti tiek dėl finansinių avantiūrų, tiek dėl ne visai draugiškų šalių investicijų, arba turint kitus tikslus. Taigi būtina apsaugoti Lietuvą nuo tokių investicijų. Nors valstybė, mes visi, iš esmės nuosekliai skatiname investicijas, bet, pasikeitus geopolitinei situacijai, turime būti daug budresni, daug atsargesni. Panaši situacija gali pasikartoti Marijampolėje. Dar viena labai keista ką tik pasirodžiusi informacija buvo dėl oro gondolų Neringoje.

– Kokius strateginius sektorius norima apsaugoti ir kokiu būdu?

– Nors visi yra strateginę reikšmę turintys valstybei, bet pagrindinius, ypač svarbius, ko gero, išskirčiau keturis sektorius.  Pirmiausia – energetika, nes tai – mūsų nacionalinio saugumo klausimas, transportas, infrastruktūra – taip pat. Žinoma, dabartinėmis sąlygomis, kai svarbą pradeda turėti informacinės technologijos, telekomunikacijos, aukštosios technologijos, tai – taip pat. Na, ir, žinoma, finansai. Bet tai – ne tik šie keturi sektoriai. Taip pat būtina įtraukti teritorijas ir objektus šalia strateginių objektų. Pavyzdžiui, konkrečiai čia buvo minimas Šiaulių oro uostas. Taigi labai svarbu, kad ne tik šie sektoriai būtų įtraukti ir šiame įstatyme jiems būtų suteikta apsauga, mes taip pat siūlome įtraukti ne tik Šiaulių oro uostą, kuris iki šiol nebuvo strateginės reikšmės objektu, bet ir visus Lietuvos oro uostus. Tai yra labai svarbu, nes jie mūsų apginamumui ir visai ekonomikai yra labai svarbūs objektai.

Sakyčiau, kad dar svarbus elementas šiame įstatyme yra tas, kad bet kuris potencialus investuotojas turi būti iš anksto patikrintas. Turime užtikrinti platesnį, išplėstą patikrinimo mechanizmą ir tokius instrumentus, kuriuos naudoja kai kurios kitos valstybės, tokios, kaip Suomija, Vokietija, Prancūzija, Italija ir kitos šalys. Taigi toks patikrinimas, ar investuotojas yra patikimas, ar atitinka nacionalinio saugumo interesus, turi būti atliekamas. Tai inicijuoti turėtų ir Vyriausybė, ir Krašto apsaugos ministerija, ir Ūkio ministerija, ir t. t. Mes turime padėti savivaldybėms padaryti tokius sprendimus, nes ne visada savivaldybės turi pajėgumus arba pakankamą kvalifikaciją atlikti tokius tyrimus. 

– Dar viena Jūsų iniciatyva – pateiktos Karo padėties įstatymo pataisos, šią savaitę svarstomos Seimo komitetuose. Kokios priežastys paskatino skubiai teikti šias pataisas?

– Kaip tik šią savaitę atsakingas komitetas svarsto šį klausimą. Priežastys – tos pačios: nacionaliniam saugumui kylantys iššūkiai, geopolitinės situacijos išskirtinumas dabartinėje Lietuvoje ir aplink Lietuvą. Būtina, kad šios pataisos užtikrintų ir sustiprintų valstybės gynybos pajėgumus karo padėties atveju. Žinome, kad, atsitikus sudėtingai situacijai, dabar, pagal galiojančius įstatymus, gerokai mažesnis kiekis žmonių galėtų ginti valstybę, todėl mes siūlome įtraukti ir priskirti ginkluotoms pajėgoms karo metu taip ir Viešojo saugumo tarnybą ir Vadovybės apsaugos departamentą. Taip praktiškai padvigubintume pareigūnų skaičių, kurie su ginklu profesionaliai galėtų ginti valstybę.

– Antradienį lankėtės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione Alytuje. Čia Jūsų, kaip vyriausiosios šalies ginkluotųjų pajėgų vadės, nurodymu, Lietuvos kariuomenėje suformuotos pirmosios aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgos. Kaip vertinate tai, ką pamatėte?

– Pirmiausia po NATO viršūnių susitikimo Velse visai neseniai buvo priimti sprendimai, kad tokios greitojo reagavimo pajėgos turi būti sukurtos NATO lygmenyje, kurios galėtų padėti labai profesionaliai bet kuriai valstybei, kurią ištiktų bėda (arba kelioms valstybėms). Bet tokios pajėgos gali atsirasti greičiausiai per tris paras. O per tris paras valstybės privalo apsiginti pačios, bent jau kol ateis pagalba. Todėl ir Lietuvai buvo labai svarbu iš tų resursų, kuriuos turime, persigrupuoti ir savarankiškai sukurti greitojo reagavimo pajėgas iš grynai savo pajėgų, savo technikos, savo žmonių. Džiaugiuosi, kad taip greitai sugebėjome tai padaryti.

Jau lapkričio 1 d. turėsime greitojo reagavimo pajėgas visiškai parengtas ir sukomplektuotas su kariais, įranga, ginklais, šaudmenimis. Jos bus pasiruošę nuo dviejų valandų iki paros reaguoti į bet kokį incidentą prie mūsų sienos arba šalies viduje. Ten bus sutelktos ir kovinės grupės, ir specialiųjų operacijų pajėgos, ir oro transporto vienetai, karo policija ir t. t., infrastruktūra, logistika. Tai bus tas būrys, kuris bet kada apgins ir valstybę, ir jos objektus, ir žmones, jei įvyktų netikėtumas. Tai turime ir turėjome daryti patys. Džiaugiuosi, kad padarėme tai greitai.

Lietuva – pirmoji iš NATO valstybių, kuri sugebėjo pati susikurti tokias pajėgas, kurios, galima net ir pajuokauti, bus ne tik greito reagavimo, bet tikiuosi, jos bus tokio greito reagavimo, kad galėsime vadinti juos skraidančiais lietuviais. Viduje turime specialiąsias pajėgas, kurios turi patyrimą ir iš Afganistano. Tai – labai profesionalūs kariai, kurie pirmieji, jei būtų užpuolimo atvejis, pasitiks priešą ir gins Lietuvą bei mūsų žmones. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...