captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nori išsisukti nuo 60 mln. litų kompensacijos nelegalių namų savininkams

Prieš dešimtmetį išdygę neteisėti pastatai Kuršių nerijoje iki šiol kelia audras – jų statytojai grąsina kreiptis į Strasbūro teismą, o valdžios institucijos iki šiol neranda kaltų ir griebiasi už galvos, iš kur reikės surasti milijonines kompensacijų sumas, jeigu vis tik bus apsispręsta statinius griauti. Savo ruožtu Neringos meras siūlo užuot griovus namus skubiai keisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Tam prieštarauja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai, teigdami, kad tai sukurtų precedentą visoje Lietuvoje ir geruoju tikrai nesibaigtų.
Preila, K. Vanago (BFL) nuotr.
Preila, K. Vanago (BFL) nuotr.

Prieš dešimtmetį išdygę neteisėti pastatai Kuršių nerijoje iki šiol kelia audras – jų statytojai grąsina kreiptis į Strasbūro teismą, o valdžios institucijos iki šiol neranda kaltų ir griebiasi už galvos, iš kur reikės surasti milijonines kompensacijų sumas, jeigu vis tik bus apsispręsta statinius griauti. Savo ruožtu Neringos meras siūlo užuot griovus namus skubiai keisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Tam prieštarauja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai, teigdami, kad tai sukurtų precedentą visoje Lietuvoje ir geruoju tikrai nesibaigtų.

Bijo sukurti precedentą

Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje susirinkę Seimo nariai ir kitos suinteresuotos pusės spalio 15-ąją aršiai ginčijosi. Aktualiausias klausimas, ar neteisėtai pastatytus statinius reikia griauti, ar palikti. Antra, susikibta dėl faktų, ar dabar Kuršių nerijoje esantys statiniai iš tiesų daro žalą kraštovaizdžiui.

Iš viso teismuose jau atsidūrė 40 bylų dėl neteisėtų statybų Kuršių nerijoje, 21 iš jų buvo atmesta kaip nepagrįsta, o 17 vis dar nagrinėjamos. Dalis žmonių pasirašė taikos sutartis, kad per tam tikrą laiką (5-7 metus) statinius nugriaus arba rekonstruos taip, kaip reikalaujama tvarkymo planuose.

Tačiau esminis klausimas išlieka nepakitęs – jeigu namai bus griaunami, iš kur reikės gauti pinigų statinių savininkų kompensacijoms arba, jeigu bus keičiamas planas, kokį poveikį jis turės kitoms saugomoms teritorijoms ir jų tvarkymo planams?

„Ką, tvarkymo planas – šventa karvė? Siūlau jį parengti iš naujo, ką sunku „pripaišyti“ kelis namus, kodėl tai užtrunka dvejus-trejus metus? Nėra kaltų, kaip visada. Ką, mes esame tokie turtingi, kad iš valstybės mokėtume milijoninius nuostolius? – posėdžio metu aštriai pasisakė Aplinkos apsaugos komiteto narys Gintautas Mikolaitis.

Jam pritarė ir kitas komiteto narys Raimundas Paliukas. „Turime pasakyti, kad buvo padaryta klaida, reikia pasižiūrėti logiškai, ką galima nugriauti, o ką – palikti?“- siūlė parlamentaras.

Tačiau tokiai nuomonei garsiai prieštaravo Aurelija Stancikienė. Jos teigimu, toks teisingumas neįmanomas – kaip reikėtų žmonėms paaiškinti, kodėl vienų namus griauna, kitų – ne? Tokį klausimą ji uždavė posėdžio dalyviams.

Ir iš tiesų, Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos direktorė Rūta Lapinskienė visiems susirinkusiems paaiškino, kokia žala būtų padaryta, jei lengva ranka būtų pakeisti tvarkymo planai siekiant išvengti finansinių pasekmių.

„Reikėtų įvertinti, kokį precedentą darytume. Statybų pagal neteisėtai išduotus administracinius aktus turime visoje Lietuvoje. Jeigu bus padarytas precedentas keisti tvarkymo planą, po metų mes keisime Nemuno kilpų regioninio parko tvarkymo planą, keisime Pavilnių regininio parko tvarkymo planą ir t.t.“.

Grasina Strasbūro teismais

Grėsmė, kad valstybei iš tiesų gali tekti plačiai praverti piniginę (jei neteisėti statiniai bus pripažinti griautinais ir prireiks kompensacijų šių statinių savininkams) yra reali.

Neringos miesto meras Darius Jasaitis pateikė vieną iš pavyzdžių, kaip vieno statinio Kuršių nerijoje savininkams priteista pusė milijono litų palūkanų.

„Situacija yra tokia – už vieną namą, kuris dar stovi, Vyriausybė pervedė Teisingumo ministerijai iš kažkokių fondų, o Teisingumo ministerija pervedė namo savininkui pusės milijono sumą vien kaip delspinigius, sumokėtus to žmogaus bankui per tą laikotarpį, kol jis išsimokėjo už namą. Teismas yra pasisakęs, kad kol namas stovi nenugriautas, apie visą namo sumą (kurią galimai reikėtų išmokėti – red. past. ) nediskutuojama, nes yra galimybė, kad gal to namo nenugriaus. O už namą žmogus mokėjo 1-2,5 mln. litų. Už „Sorento“ restorano nugriovimą iš viso dar nėra sumokėta nei lito, tačiau galima įsivaizduoti, kokios yra daugmaž sumos. Taigi, precedentą turime“, – posėdžio metu kalbėjo D. Jasaitis.

Jo teigimu, šioje situacijoje negalima kaltinti nei teismų, nei teisėjų, nes jie vykdo Vyriausybės nutarimą, o jame patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, kuriame tų namų nėra.

„Šiuo atveju teisingumą vykdė ne teismai, o Vyriausybė, nes daugeliu atveju aukščiausio teismo sprendimo griauti tuos namus dar nebuvo. […] Pas mus teismai nebeginčija, kad tie namai pastatyti nelegaliai, jie pripažįsta, kad valstybinės institucijos padarė klaidą derindamos, o tie, kurie statė – nėra kaltininkai, už juos reikės sumokėti. Žmonės, su kuriais aš bendrauju, galiu pasakyti – visi ruošiasi kreiptis į Strasbūro teismą“, – toliau faktus bėrė Neringos meras.

Neringos savivaldybės tarybos nuomone, nepritariama dabartiniam tvarkymo planui, todėl siūloma jį keisti ir naujame plane įtraukti nelegalius statinius tokiu būdu išvengiant jų griovimo ir milijoninių kompensacijų.

Kiek iš viso tokių kompensacijų reikėtų išmokėti neteisėtų statybų savininkams – nėra tiksliai paskaičiuota, tačiau Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas darė prielaidą, kad gali prisireikti ne mažiau kaip 60 milijonų litų.

Sandėliuką gali nusigriauti ir už 10 mln.

„Jeigu bylinėjamės ir manome, kad statinius reikia nugriauti, turime turėti pinigų žmonėms sumokėti. Tai yra tikrai nesąžininga tų žmonių, kurie turi turtą, atžvilgiu. O jeigu vis dėlto manome, kad tie pastatai turi išlikti ir neturime pinigų, reikia keisti tvarkymo planą. Čia reikėtų padėti tam tikrą tašką, nes tikrai nėra smagu, kai bylose ateina gyventojai ir sako, kad tai yra paskutinis jų turtas, kad jie neturi kur gyventi“, – teigė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė.

Jos teigimu, dėl žalos atlyginimo teismų praktika yra tokia, kad žmogus iš pradžių turi patirti žalą ir tik tada jam bus sumokėta: „Iš principo išeina taip, kad pirma turi nugriauti statinius ir tik tada priteisti tas išlaidas“, – aiškino L. Nalivaikienė.

Anot jos, jai teko matyti daugumą tų ieškinių ir juose užsakovai tikrai dažnai būna nesąžiningi. „Jie prirašo žalos tikrai daug daugiau negu iš tikrųjų racionalu būtų rašyti, bet turime tokią įdomią teismų praktiką, kad tu pasirašai statybos griovimo sutartį ir tuomet tai jau yra privatūs santykiai, gali žmogus savo sandėliuką nusigriauti ir už 10 milijonų“, – vieną iš tariamų pavyzdžių pateikė L. Nalivaikienė.

Nemato pasikeitimų, kodėl reikėtų keisti planą

Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras sutiko, kad žmogiškąja prasme tikrai galima suprasti tuos žmones, kurie pirko nekilnojamąjį turtą Kuršių nerijoje ir atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Tačiau žvelgiant iš kraštovaizdžio išsaugojimo pusės, jis teigė nematantis objektyvių priežasčių, kaip būtų pakitusios gamtinės sąlygos, kad reikėtų keisti saugomos teritorijos tvarkymo planą.

„Dabar pasakyti, kad Aplinkos ministerija galėtų būti iniciatorė šio plano keitimo, tikrai neišeitų, nes nesuprastų nei teisėjai, nei prokurorai, nei visuomenė. Prieš du-tris metus tvirtinome vieną planą, o dabar sakome, kad kažkas pasikeitė, sąlygų per paskutinius du metus, kad kažkas kardinaliai pasikeitė ir galėtume sakyti, kad negriauname (tų statinių – red. past.) nėra.

Tai, ką sako L. Nalivaikienė, žmogiškąja prasme tikrai suprantu, kad didžioji pusė žmonių sąžiningai įsigijo NT arba nežinodami, kad buvo tam tikros aferos daromos, apie kurias kalba ir Kuršių nerijos gyventojai, ir galų gale tie patys savivaldybės specialistai. Turime situaciją, kokią turime“, – savo poziciją dėstė V. Bezaras.

Anot jo, blogiausias dalykas yra tai, kad pervertinama reali žala. Žmogaus turtas gali būti vertas vieno milijono, o jis reikalaus keturių.

Statiniai daro žalą ar ne?

Bene daugiausiai diskusijų posėdžio metu įžiebė Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjas Arūnas Umbrasas pareiškęs, kad tie pastatai, kurie dabar siūlomi nugriauti, kai kurie iš tiesų nepasižymi vietovės vertingomis savybėmis. Tačiau dalis jų – tikrai nežaloja aplinkos.

„2008 metais vertinimo tarybos yra įvertinusios šią situaciją ir tie pastatai, kurie dabar siūlomi nugriauti, pripažinti turintys vietovių, saugomų valstybės, vertingųjų savybių, Kai kurie iš jų, bet kiti yra nežalojantys tų vertingųjų savybių, tiesiog yra kaip statiniai, sakysime, gatvėje. Kultūros paveldo departmentas, įvertinęs pagal apskaitos duomenis visus šiuos pastatus, konstatavo – nėra padaryta jokių paveldosaugos pažeidimų ir jie nežaloja kultūros paveldo objektų, priešingai – reikalavimai nugriauti tuos pastatus arba perdaryti darytų didesnę žalą“, – teigė A. Umbrasas.

Jam prieštaravo VSTT vadovė R. Lapinskienė, sakydama, kad 2011 metais tie patys minimi statiniai buvo pripažinti kaip menkinantys vietovės vertingąsias savybes ir darantys neigiamą įtaką tūrinei ir erdvinei vietovės kompozicijai.

Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu buvo priimtas sprendimas, kad sudaryta darbo grupė tęs savo darbus ir iki lapkričio mėnesio vidurio turės parengti verdiktą, kas bus daroma šioje situacijoje – ar ieškoma pinigų valstybės rezerve ir neteisėti statiniai griaunami, ar vis tiktai priimamas sprendimas koreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą ir statinius palikti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...