captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybės tarnyboje – prioritetas atlikusiems karinę tarnybą

Seimas antradienį priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, tarp kurių atsirado lengvinanti aplinkybė asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigusiems bazinius karinius mokymus ar atlikusiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
V. Radžiūno (lrt.lt) nuotr.
V. Radžiūno (lrt.lt) nuotr.

Seimas antradienį priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, tarp kurių atsirado lengvinanti aplinkybė asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigusiems bazinius karinius mokymus ar atlikusiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Lengvata būtų taikoma tuo atveju, jeigu konkurso metu du jo dalyviai buvo įvertinti vienodai.

Socialdemokratai teigia, kad taip įtvirtinama pretendentų į valstybės tarnybą, ypač moterų, diskriminacija. Socialdemokratams pritarė ir „darbietis“ Kęstutis Daukšys.

„Iš tikrųjų dar tais sovietiniais laikais buvo, kad jeigu atėjai iš kariuomenės, tai į universitetą priimdavo lengvesnėmis sąlygomis. Tai dabar aš matau, kad mes atsisakėme privalomos karinės tarnybos, bet lengvesnes sąlygas norime palikti. O kaip tada bus su moterimis?

Gal tada darome ir joms, jeigu du vaikus pagimdė – papildomas balas valstybės tarnyboje, nepagimdė – neduodam. Iš esmės valstybę ginti yra kiekvieno vyro pareiga. Gimdyti vaikus – kiekvienos moters pareiga. Ir jeigu už tas pareigas mes skatinsime valstybės tarnyboje, tai turime skatinti lygiai. O jeigu išskiriame vyrus, kurie tarnauja, ir kitus, kurie netarnauja, tai yra negerai“, – teigė K. Daukšys.

Savo ruožtu Krikščionių partijos frakcijos narys Vytautas Kurpuvesas sako, kad įstatyme neminimi nei vyrai, nei moterys. Jo teigimu, abiejų lyčių atstovai turi galimybę rinktis bazinius karinius mokymus ar atlikti karo tarnybą, tad esą šiuo atveju jokios diskriminacijos nėra.

Už teisės akto pataisų priėmimą balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 1 parlamentaras ir 43 tautos atstovai susilaikė.

Moterų diskriminacija ar karinės tarnybos skatinimas?

Dar svarstant įstatymo projektą socialdemokratai Milda Petrauskienė ir Albinas Mitrulevičius pasiūlė išbraukti nuostatą dėl pirmenybės į valstybės tarnybą asmenims, kurie yra atlikę karinę tarnybą ar išklausę bazinius karinius mokymus, mat, jų nuomone, tai įtvirtintų aiškią piliečių, ypač moterų, diskriminaciją.

„Konstitucijos straipsniai aiškiai nurodo, kad draudžiama diskriminuoti arba priimti nelygiomis sąlygomis į valstybės tarnybą. Konstitucijos nuostata aiški – į valstybės tarnybą priimama lygiomis sąlygomis, todėl remiu M. Petrauskienės ir A. Mitrulevičiaus siūlymą“, – teigė socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.

Tačiau krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė aiškino nematanti jokios diskriminacijos. Šia nuostata, anot jos, tik norima paskatinti savanorišką būdą, kaip žmonės gali atlikti konstitucinę pareigą ir pasirengti ginti savo kraštą.

„Čia jokių konstitucinių dilemų nėra, yra gal vienintelė konstitucinė pareiga ginti savo kraštą. Įstatymų leidėjas tik numato skatinimo sistemą, kad žmonės galėtų savanoriškai ateiti ginti savo kraštą. Tam, kad tas savanoriškumas Lietuvoje būtų iki galo prigytų, labai svarbu, kad išlaikytume tas nuostatas, kurias vos pernai priėmėme“, – teigė politikė.

„Pavyzdžiui, Graikijoje, jeigu jūs neatliekate karo tarnybos arba laiku nesusitvarkote visko (esate studentas, nepranešate, kad mokotės) jums net pilietybę gali atimti. Taigi skirtinguose kraštuose yra skirtingai. Šitas įstatymas sustiprina pareigą tėvynei ir parodo visuomenei, kad mes gerbiame tuos, kad atlieka šią pareigą“, – ministrei pritarė ir konservatorius Saulius Pečeliūnas.

Dauguma Seimo narių socialdemokratų siūlymui išbraukti nuostatą dėl privilegijų atlikusiems karinę tarnybą ar išklausiusiems bazinius karinius mokymus nepritarė, tad ji liko įstatyme.

Politinio pasitikėjimo tarnautojai galės būti vyresni nei 65 metų

Valstybės tarnybos įstatymo pataisos taip pat numato, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojams bei pakaitiniams valstybės tarnautojams nebūtų taikomas reikalavimas būti ne vyresniam nei 65 metai, o į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui nebebus keliamas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą. Stažas bus reikalingas tik kitais įstatymų numatytais atvejais.

Pareigybių aprašymuose, pagal kuriuos skelbiamas konkursas užimti valstybės tarnautojo pareigas, nuo šiol nebegalės būti nurodomi specialieji reikalavimai, kurie yra nebūtini nustatytoms funkcijoms atlikti.

Be to, egzaminas žodžiu konkurse į valstybės tarnybą bus įrašomas privaloma tvarka, vėliau egzaminuotas asmuo turėtų galimybę susipažinti tiek su konkurso protokolu, tiek su garso įrašu.

Nauja įstatyme ir tai, kad į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas pirmiausia bus priimami asmenys, kurie buvo atleisti iš valstybės tarnybos panaikinus ankstesnes jų pareigybes ar kurie turi teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą. Jeigu tarp šių asmenų nėra tinkamų žmonių užimti pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, tuomet būtų priimamas žmogus „iš šalies“.

 

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...