captcha

Jūsų klausimas priimtas

Medžiotojai nuliūdę: įvedė gausybę draudimų

Lietuvoje niekaip nepavyksta sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimo, todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius šalyje įvedė tam tikrus apribojimus medžiotojams. Labiausiai šio laisvalaikio būdo mėgėjams skauda širdį dėl maro grėsmės zonoje uždraustų medžioklių su varovais. Mokslininkai sako, kad tokių draudimų reikėjo jau seniai, tačiau jie viruso plitimo nesustabdys, o tik sulėtins.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvoje niekaip nepavyksta sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimo, todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius šalyje įvedė tam tikrus apribojimus medžiotojams. Labiausiai šio laisvalaikio būdo mėgėjams skauda širdį dėl maro grėsmės zonoje uždraustų medžioklių su varovais. Mokslininkai sako, kad tokių draudimų reikėjo jau seniai, tačiau jie viruso plitimo nesustabdys, o tik sulėtins.

Įsigaliojo šūsnis draudimų

Siekiant užkirsti kelią afrikinio kiaulių maro viruso plitimui per šernų populiaciją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus sprendimu įsigali gana daug draudimų.

Visų pirma jis uždraudė medžioti su varovais maro grėsmės zonoje. Taip pat uždraudžiama visoje Lietuvoje šerti šernus. Be to, medžiotojams, dalyvaujantiems medžioklėse Ignalinos, Utenos, Švenčionių, Rokiškio, Alytaus ir Šalčininkų savivaldybių teritorijose, draudžiama dalyvauti kituose regionuose vyksiančioje medžioklėje.

Ten, kur medžioklė su varovais neuždrausta, tuose pačiuose miško kvartaluose tokiu būdu medžioti leidžiama ne daugiau kaip vieną kartą per mėnesį. Taip pat medžioklės plotų vienetuose vienoje viliojimo vietoje naudojamo natūralios kilmės masalo elniams, stirnoms ir briedžiams kiekis neturi viršyti 100 kg.

Pagal naujai įsigaliojusius reikalavimus visi sumedžioti šernai į pirminio gyvūnų apdorojimo vietas turi būti gabenami taip, kad būtų išvengta skysčių nutekėjimo. Be to, išdorojus gyvūnus būtina apdorojimo vietas dezinfekuoti, o skrodimo ir dorojimo atliekos turi būti saugiai sumetamos į specialias duobes, kurios, pripildžius jas iki 1,5 m iki žemės paviršiaus, turi būti užkastos.

Medžiotojai: gali būti ir priešingas efektas

Visos šios naujai įsigaliojusios taisyklės skirtos medžiotojams. Pastarieji pokyčiais nesidžiaugia. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas GRYNAS.lt teigė, kad kai kurie apribojimai medžiotojams sukels pakankamai daug rūpesčių.

„Tai yra suprantama problema, bet entuziazmo, kad tuos ribojimus reikės vykdyti, nėra. Ypatingai neramu dėl medžioklės su varovais ribojimo. Ne vienam medžiotojui kelia nusistebėjimą šernų šėrimo uždraudimas. Medžiotojai įsitikinę, kad šėrimas sulaiko gyvūnus, o ne skatina jų judėjimą. Todėl gali būti ir priešingas efektas“, – aiškino pašnekovas.

Taip pat jam nepriimtina nuostata, kad afrikinio kiaulių maro grėsmės zonoje medžiojantys medžiotojai negalės to daryti kitose vietose.

„Medžiotojams ribojimai taikomi, o kitiems miško lankytojams – ne. Kai vyko masinis baravykavimas, negi šernai stovėjo ir žiūrėjo, kaip į juos ėjo grybautojai, nešdami kašikus baravykų? Šernų judėjimas tikrai didėjo. Medžiotojams draudžiama migruoti, o grybautojai gali migruoti skersai išilgai Lietuvos“, – dėstė E. Tijušas.

Anot jo, niekas negali pasakyti, ar priimtos priemonės yra veiksmingos, nes apskritai apie šį virusą turima labai mažai informacijos. E. Tijušui susidariusi situacija kelia daugiau klausimų, nei jis randa atsakymų.

Mokslininkas: tai – didelis žingsnis į priekį

Aleksandro Stulginskio universiteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto doc. dr., medžioklėtyros specialistas Kęstutis Pėtelis teigiamai įvertino VMVT priimtus ribojimus medžiotojams. Tačiau jis pridėjo, kad net ir šios priemonės visiškai nesustabdys viruso plitimo.

„Aš prisidėjau prie šio įsakymo rengimo, bet, kaip bebūtų, maro plitimo mes niekaip nesustabdysime. Tai yra tik geros profilaktinės priemonės. Taip tik sumažinsime plitimą. Geresnių būdų niekas nesugalvojo, nes neatliekami tyrimai. Kuo serga šernai, niekam neįdomu. Kai susirgs kiaulės, bus pradėta galvoti“, – sakė pašnekovas.

Mokslininko teigimu, artimiausiu metu Lietuvai niekaip nepavyks įvekti kiaulių maro. Maža to, mokslininkas prognozavo, kad virusas palengva apims vis naujas teritorijas.

„Virusas palengva slenka į vakarus. Laikomasi nuomonės, kad jis per metus pasistūmėja 200 kilometrų vakarų kryptimi. Jei šiomis priemonėmis ir pavyks virusą pristabdyti, tai efektas bus laikinas. Taip pusmetį viruso plitimas gali būti pristabdytas. Daugiau nieko padaryti negalime. Kai prasideda gripo epidemija, irgi nieko negalime padaryti“, – tikino docentas.

Vis dėlto medžioklės su varovais ribojimą jis įvertino teigiamai. Pašnekovo manymu, Lietuvoje toks medžioklės būdas buvo pernelyg įsišaknijęs.

„Tai buvo mano pasiūlymas. Lietuvoje buvo per daug varoma. Todėl šis ribojimas svarbus ne tik dėl maro. Tai yra didelis žingsnis į priekį,“ – kalbėjo doc. dr. K. Pėtelis.

Šaltinis www.grynas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...