captcha

Jūsų klausimas priimtas

Cukrinis diabetas kamuoja kas 20-tą šalies gyventoją

Medikai perspėja, kad cukrinis diabetas yra klastinga liga, kuri pasaulyje jau pasiekė pandemijos lygį. Lietuvoje registruota daugiau kaip 115 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu, taigi ši liga kamuoja kas 20-tą šalies gyventoją. Viena iš galingiausių prevencinių priemonių – tai žalingo gyvenimo būdo keitimas, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto endokrinologijos klinikos vadovė, Endokrinologijos instituto direktorė prof. Rasa Verkauskienė.
Vienas iš cukrinio diabeto rizikos veiksnių – nutukimas. D. Pilinkienės (BFL) nuotr.
Vienas iš cukrinio diabeto rizikos veiksnių – nutukimas. D. Pilinkienės (BFL) nuotr.

Medikai perspėja, kad cukrinis diabetas yra klastinga liga, kuri pasaulyje jau pasiekė pandemijos lygį. Lietuvoje registruota daugiau kaip 115 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu, taigi ši liga kamuoja kas 20-tą šalies gyventoją. Viena iš galingiausių prevencinių priemonių – tai žalingo gyvenimo būdo keitimas, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto endokrinologijos klinikos vadovė, Endokrinologijos instituto direktorė prof. Rasa Verkauskienė.

„Sveika mityba, kūno svorio reguliavimas, fizinis aktyvumas, – vardija profesorė. – Kiekvieną dieną bent dvidešimt minučių reikia judėti. Tai nėra labai sudėtinga, ir tai reikia daryti.“ R. Verkauskienės nuomone, valstybė turėtų investuoti į sveiką žmogų, tokiu atveju reikės išleisti mažiau pinigų gelbstint jau sergantįjį.

„Tiesioginiam diabeto gydymui išleidžiame tik ketvirtį lėšų, 25 proc. 75 proc. lėšų išleidžiama jau toli pažengusių komplikacijų gydymui. Tai atsiliepia ir ekonomine prasme, ir žmogui – socialine, psichologine prasme, kai jau tenka, pavyzdžiui, amputuoti koją. Tai yra ir našta valstybei, ir pačiam žmogui“, – mano R. Verkauskienė.

Pirmadienį startuoja diabeto prevencijos judėjimas „DIA BE TO. Rytojus prasideda šiandien“.

– Pone Verkauskiene, ar diabeto pagrindinis pavojus ir slypi tame, kad ši liga pasireiškia po mažu, be ryškiu simptomų, ir diagnozė, deja, dažnai nustatoma pavėluotai, jau atsiradus brangaus gydymo reikalaujančios komplikacijoms?

– Iš tiesų tai yra tiesa. Kaip žinia, diabeto atvejų Lietuvoje yra registruota daugiau nei 100 tūkst. Tačiau yra dar tiek pat sergančiųjų, bet to nežinančiųjų. Ankstyva diagnostika yra nepaprastai svarbu, nes ta liga yra iš tiesų klastinga. Hiperglikemija [aukštas cukraus kiekis kraujyje – LRT.lt] pradžioje gali niekuo nepasireikšti, tačiau ji neigiamai veikia kraujagysles, ir vystosi tokios komplikacijos, kaip akių tinklainės pažeidimas, inkstų pažeidimai, nervų pažeidimai, didžiųjų kraujagyslių pažeidimai, infarktai, insultai. Neretai žmonės ir sužino apie diabetą, ištikus tokiai didelei bėdai, kaip, pavyzdžiui, infarktas. Tai yra labai klastinga liga.

– Pone Verkauskiene, ar tiesa, kad diabetu suserga vis jaunesni žmonės?

– Mes dabar kalbame apie II tipo diabetą, kurio viena iš pagrindinių priežasčių yra atsparumas insulinui. Tiesa, kad prieš dešimtį, dvidešimtį metų tarp vaikų II tipo diabeto buvo vienetai, o dabar jį diagnozuojame vis daugiau ir daugiau vaikų. Žinoma, tiek Lietuvoje, tiek Europoje susirgimo mastai nėra tokie dideli, kaip I tipo diabetu, kuris yra priklausomas nuo insulino, tačiau vis dėlto iš tiesų matome tendencijas didėti hiperglikemijai, gliukozės apytakos sutrikimams.

– Medikai diabetą jau vadina pandemija. Profesore, kiek žinomi rizikos susirgti diabetu veiksniai ir pagrindinės ligos priežastys?

– Rizikos veiksniai yra panašūs kaip ir visoms didžiosioms lėtinėms ligoms, t. y. gyvenimo būdas, nutukimas, nejudrumas, kiti žalingi įpročiai, rūkymas. Šių veiksnių reikėtų vengti. Viena iš galingiausių prevencinių priemonių yra būtent gyvenimo būdo keitimas, sveika mityba, kūno svorio reguliavimas, fizinis aktyvumas. Kiekvieną dieną bent dvidešimt minučių reikia judėti. Tai nėra labai sudėtinga, ir tai reikia daryti.

– Profesore, ką Jūs galvojate apie siūlymus, kad diabeto priežiūrą ir profilaktiką Lietuvoje reikėtų pertvarkyti iš esmės?

– Tai yra labai gera iniciatyva. Kuo mes anksčiau investuosime į sveiką žmogų, tuo mažiau pinigų mums, visai valstybei, reikės mokėti, jau gelbstint sergantįjį ir ypač – gydant komplikacijas. Tiesioginiam diabeto gydymui išleidžiame tik ketvirtį lėšų, 25 proc. 75 proc. lėšų išleidžiama jau toli pažengusių komplikacijų gydymui. Tai atsiliepia ir ekonomine prasme, ir žmogui – socialine, psichologine prasme, kai jau tenka, pavyzdžiui, amputuoti koją. Tai yra ir našta valstybei, ir pačiam žmogui.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...