captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baigta nagrinėti aukšto rango policijos pareigūnų byla, nuosprendis – lapkritį

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį po beveik dvejus metus trukusio proceso baigė nagrinėti aukšto rango policijos pareigūnų, kaltinamų netinkamu pareigų atlikimu, reaguojant į nužudymus Kaune, bylą.
 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį po beveik dvejus metus trukusio proceso baigė nagrinėti aukšto rango policijos pareigūnų, kaltinamų netinkamu pareigų atlikimu, reaguojant į nužudymus Kaune, bylą.

Nuosprendis bus skelbiamas lapkričio 24 dieną, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Airinė Šėrelytė – Skistymienė.

Penki asmenys kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimu. Tarp kaltinamųjų – buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis.

Byla teisme nagrinėjama nuo 2013 metų pradžios, joje apklausta keliasdešimt liudytojų – policijos pareigūnų, prokurorų, žurnalistų.

Žiniasklaidoje skelbta, kad prieš žudynes apie planuojamus Drąsiaus Kedžio veiksmus buvo įspėta policijos vadovybė, tačiau pareigūnai esą nesiėmė veiksmų užkirsti kelią nusikaltimui.

Apie tai žiniasklaidai pranešė D. Kedžio draugas Mindaugas Žalimas. Jo teigimu, prieš žudynes Kaune 2009 metų spalį, kai buvo nužudytas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, apie planuojamus D. Kedžio veiksmus jis esą įspėjo Policijos departamento vadovybę. Tačiau pareigūnai neva nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią žudynėms.

Nužudytos kaunietės V. Naruševičienės tėvai ir jos sesuo Laimutė Stankūnaitė pripažinti nukentėjusiais, nukentėjusiojo statusą šioje byloje taip pat turi nužudyto teisėja motina Anelė Furmanavičienė.

Liepą vykusiame posėdyje prokuroras pasiūlė skirti baudas piktnaudžiavimu ir kitais nusikaltimais kaltinamiems penkiems esamiems bei buvusiems policijos pareigūnams.

Piktnaudžiavimu ir dokumento klastojimu įtariamam buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui V. Račkauskui siūloma skirti 45 tūkst. 500 litų baudą. Tokią pat baudą siūloma skirti buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojui T. Ulpiui, jam pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.

Kriminalinio policijos biuro pareigūnams, operatyvinius veiksmus atlikusiems bei piktnaudžiavimu kaltinamiems D. Sinkevičiui ir V. Vitkovskiui siūloma skirti po 32 tūkst. 500 tūkst. litų baudas. Jų vadovui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui E.Damukaičiui, kaltinamam dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo, – 39 tūkst. litų baudą.

Kaltinimas dėl dokumentų klastojimo buvo siejamas su epizodu, jog Generalinė prokuratūra raštu užklausė policijos, ar anksčiau buvo gauta informacijos apie galimus D. Kedžio bendrininkus. Įtariama, kad buvę aukšto rango Policijos departamento pareigūnai ir jų pavaldiniai veikė kaip bendrininkai.

Kaltinamajame akte teigiama, kad tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka 2009 metais lapkritį, jau po žudynių, atsiuntė paklausimą Policijos departamentui, klausdamas, ar Kriminalinės policijos biuras ir jo padaliniai apskrityse nebuvo gavę informacijos, skundų, pareiškimų apie planuojamą susidorojimą su J. Furmanavičiumi ir V. Naruševičiene.

Pasak kaltintojo, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas E. Damukaitis parengė pažymą su melaginga informacija, kad nebuvo gauta jokios informacijos, pranešimų ar skundų fiziškai susidoroti su asmeninis. Šį atsakymą savo parašu patvirtino generalinio komisaro pavaduotojas V. Račkauskas ir jis buvo išsiųstas prokurorams.

Bylos duomenimis, M.Žalimas buvo pristatytas į Policijos departamentą prieš žudynes, suteikė pareigūnams informacijos, tačiau ta informacija nebuvo tinkamai įforminta, nebuvo atlikta oficiali jo apklausa.

Kaltinamieji savo kaltę viso proceso metu neigė.

2011 metų lapkritį po M.Žalimo apklausos buvo sulaikyti galimi D. Kedžio bendrininkai – Raimundas Ivanauskas ir jo gyvenimo draugė Eglė Barauskaitė. Pastariesiems yra pateikti kaltinimai, jų bylą dabar nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

Pagrindinis policijos pareigūnų bylos ir kitų bylų liudytojas M. Žalimas dabar yra saugomas valstybės. Jį tyręs poligrafo specialistas Vitas Saldžiūnas liudytoją viešai pavadino „patologiniu melagiu“.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas J.Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta V. Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes įvykdė D. Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
 
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...