captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šiaudiniai sodai saugo namus nuo nelaimių ir neša sėkmę

Kupiškio rajone, Salamiestyje, veikia šiaudinių sodų ir žvaigždžių muziejus. Senovinių sodų pynėjos tikina, kad jie dovanojami ne tik jaunavedžiams. Anksčiau buvo tikima, kad pasikabinus namuose sodą, į jį susirinks vėlės ir apsaugos namus nuo nelaimių. 
Lietuvos tautodailininkų sąjungos nuotr.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos nuotr.

Kupiškio rajone, Salamiestyje, veikia šiaudinių sodų ir žvaigždžių muziejus. Senovinių sodų pynėjos tikina, kad jie dovanojami ne tik jaunavedžiams. Anksčiau buvo tikima, kad pasikabinus namuose sodą, į jį susirinks vėlės ir apsaugos namus nuo nelaimių.

Pinti šiaudinius sodus Danutė Palaimienė pradėjo sulaukusi 40-ies. Ūkininkaudama sako dar turėjusi ūpo ir kažkuo kitu užsiimti, todėl daug laiko  praleisdavusi žaisdama su šiaudais.

„Aš prie šiaudo galiu prasėdėti visą naktį. Man patinka daryti snaiges kalėdines , jomis puošiame eglutę“, – sakė ji.

Pynėja sako, kad senoviniai sodai pinami rombo, kvadrato ar rutulio formos ir kiekvienas turi vis kitą reikšmę.

„Visas šitas grožis yra padarytas iš rugio šiaudo. Per šventą Oną jį reikia nupjauti, padžiovinti, supjaustyti, narelius išmesti, apvalkalėlį išmesti.  Tada lieka šiaudelis, iš kurio pinami sodai, o norint snaigę padaryti, šiaudelį reikia išlyginti“, – aiškino D. Palaimienė.

Tradicija kabinti virš stalo sodą per vestuves vis dar gyva Aukštaitijoje, ypač Kupiškio rajone. Gal todėl Salamiesčio bendruomenė ir sugalvojo įkurti vestuvinių sodų muziejų.

„Visą laiką galvojau, kad kai kitas patalpas turėsime, rengsime muziejų. Bet D. Palaimienė eksponavo savo darbus Petrausko muziejuje, tai vėl kur. Sunkiai aš ją prikalbinau, kad būtų grynai toks muziejus, bet visą laiką turėjau tokią viltį, kad turėsime etnokultūrai ugdyti šiaudų muziejų“, – kalbėjo muziejaus prižiūrėtoja Aldona Jasilionienė.

Kita sodų pynėja tikina, kad pagonybės laikais kiekvienoje troboje kabėdavo ne po vieną sodą, nes tikėta, kad ant jų susėsdavusios mirusių giminių vėlės.

„Sodas visą laiką kabėdavo namuos, o prieš adventą darydavo žvaigždes, jau rudenį, kai prasideda tamsa, kad ant jų susėstų vėlės, kad jos gintų žmones nuo aitvarų, vilkolakių, nuo žibinyčių“, – pasakojo sodų pynėja iš Biržų rajono Vitenė Repšienė.

Moteris sako: kas iki šiol tiki, kad yra vėlės,  tas ir prašo sodą ar žvaigždę nupinti.

Etnografai teigia, kad sodas jaunavedžiams būdavo dovanojamas kaip turtingo gyvenimo simbolis. Jis ne tik saugo namus nelaimių, bet ir neša sėkmę. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close