captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vienam asmeniniam asistentui Vilniuje tenka 450 kurčiųjų

Minint pasaulinę kurčiųjų dieną Seime diskutuota klausos negalią turinčių asmenų informacijos prieinamumo, socialinių paslaugų bei užimtumo klausimais. Lietuvoje daugiau kaip 7 tūkst. asmenų yra kurtieji, dar iki 40 tūkst. yra neprigirdinčių žmonių.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Minint pasaulinę kurčiųjų dieną Seime diskutuota klausos negalią turinčių asmenų informacijos prieinamumo, socialinių paslaugų bei užimtumo klausimais. Lietuvoje daugiau kaip 7 tūkst. asmenų yra kurtieji, dar iki 40 tūkst. yra neprigirdinčių žmonių.

Į konferenciją Seime susirinkę klausos negalią turintys žmonės sako, kad didžiausia negirdinčių žmonių bėda yra gestų kalbą mokančių specialistų trūkumas. Prie savivaldybių įkurtuose kurčiųjų reabilitacijos centruose dabar jau yra įkurti asmeninių asistentų etatai. Ten dirba žmonės, kurie paslaugas teikia kaip socialiniai darbuotojai, bet dar moka ir gestų kalbą. Tačiau tokių asistentų labai trūksta, ypač Vilniuje.

„Kurčiųjų reabilitacijos centre yra tik du asmeniniai asistentai, o kurčiųjų yra 900. Vienam darbuotojui tenka 450 žmonių – tai labai daug“, – sako Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos tarybos narys Kęstutis Vaišnora.

Pasak Lietuvos kurčiųjų draugijos vadovų, labai jaučiamas ir mokytojų, kurie savo profesinius dalykus kurtiesiems dėstytų gestų kalba, trūkumas. Gestų kalbos esą reikia apmokyti ir įvairias paslaugas teikiančius specialistus.

„Surdologijos centras yra, bet finansavimo neužtenka. Jie neturi lėšų mokytojams, bendruomenei apmokyti, tik apmoko tikslines grupes, gaisrininkus, socialinius darbuotojus, bet 10 dienų kursas – tai tikrai labai mažai“, – tvirtina Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Roma Klečkovskaja.

Pasak parlamentarų, klausos negalią turintiems žmonėms padedama vis daugiau. Esą yra kompensuojami planšetiniai kompiuteriai, išmanūs mobilieji telefonai, kuriais įvykus nelaimei kurtieji gali susisiekti su bendruoju pagalbos centru 112.

„Pagrindiniai klausimai, kurie yra labai aktualūs kurtiesiems, – informacijos prieinamumas televizijos laidose. Jie daugiausiai kreipiasi dėl titravimo programų, gestų kalbos vertėjų – jie norėtų daugiau diskusijų, debatų laidų“, – teigia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Raminta Popovienė.

Tuo metu daugiausiai laidų ir filmų titruojančios LRT vadovai pastebi, kad kasmet eterį pasiekia vis daugiau titruojamų programų. O nuo naujojo sezono LRT Kultūros kanale kiekvieną savaitę lietuvių kalba bus titruojamos penkios tautinėms mažumoms skirtos laidos. Be to, kurtieji gali naudotis ir interneto galimybėmis.

„Jau kurį laiką tiek televizijos, tiek radijo programos, ypač radijo, yra verčiamos, taip sakant, į raidžių kalbą, tai yra, šifruojamos laidos ir jos tekstiniu formatu skelbiamos LRT.lt puslapyje, kur kurtieji be jokių apribojimų gali perskaityti tai, ką kalba radijas ir televizija“, – sako LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis.

Lietuvoje neįgalūs asmenys sudaro apie 7 proc. visų gyventojų. Apie 5 proc. jų – yra klausos negalią turintys asmenys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...