captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje – naujas ir grėsmingas ŽIV posūkis

Lie­tu­vo­je šie­met pa­ste­bi­ma grės­min­ga ten­den­ci­ja: pir­mą kar­tą už­si­krė­tu­sių­jų žmo­gaus im­uno­de­fi­ci­to vi­ru­su (ŽIV) ly­ti­niu bū­du ga­li bū­ti dau­giau nei var­to­jant in­tra­ve­ni­nius nar­ko­ti­kus. O tarp už­si­krė­tu­sių­jų ŽIV dau­gė­ja ly­tiš­kai ak­ty­vių pa­aug­lių, to­dėl spe­cia­lis­tai jau da­bar pers­pė­ja dėl šio pa­vo­jin­go dės­nin­gu­mo, rašo „Lietuvos žinios“.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lie­tu­vo­je šie­met pa­ste­bi­ma grės­min­ga ten­den­ci­ja: pir­mą kar­tą už­si­krė­tu­sių­jų žmo­gaus im­uno­de­fi­ci­to vi­ru­su (ŽIV) ly­ti­niu bū­du ga­li bū­ti dau­giau nei var­to­jant in­tra­ve­ni­nius nar­ko­ti­kus. O tarp už­si­krė­tu­sių­jų ŽIV dau­gė­ja ly­tiš­kai ak­ty­vių pa­aug­lių, to­dėl spe­cia­lis­tai jau da­bar pers­pė­ja dėl šio pa­vo­jin­go dės­nin­gu­mo, rašo „Lietuvos žinios“.

Į vie­šu­mą ky­lant nau­jiems fak­tams apie ŽIV pa­pli­ti­mą, Sei­me pra­dė­ta ini­cia­ty­va iš pa­grin­dų kel­ti klau­si­mą dėl pri­va­lo­mo­jo ly­ti­nio švie­ti­mo mo­kyk­lo se. „Tarp už­si­krė­tu­sių­jų ŽIV ly­tiš­kai plin­tan­čiu bū­du yra ir moks­lei­vių, ir stu­den­tų. Per­nai ste­bė­jo­me tam ti­krą lū­žį, kai už­si­krė­tu­sių ŽIV in­tra­ve­ni­niu ir ly­ti­niu bū­du bu­vo apy­ly­giai, o šie­met bręs­ta nau­jas po­sū­kis. Lie­tu­vo­je šiuo me­tu diag­no­zuo­ta apie 2 200 in­fe­kuo­tų­jų ŽIV, ta­čiau jų ga­li bū­ti nuo 500 iki 1000 dau­giau“, – LŽ sa­kė Už­kre­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cen­tro va­do­vas dr. Sau­lius Čap­lins­kas.

Už­si­krė­tę paaugliai

Ne vie­nus me­tus Lie­tu­vo­je dau­giau­sia bu­vo re­gis­truo­ja­ma už­si­krė­tu­sių­jų ŽIV in­tra­ve­ni­niu bū­du – var­to­jant nar­ko­ti­kus. Ta­čiau vals­ty­bės mas­tu ėmus vyk­dy­ti ak­ty­vią pre­ven­ci­jos prog­ra­mą, da­li­jant nar­ko­ma­nams nau­jus švirkš­tus pa­siek­ta tei­gia­mų re­zul­ta­tų. O pa­sta­ruo­ju me­tu ėmė ryš­kė­ti ki­ta ten­den­ci­ja: dau­gė­ja už­si­krė­tu­sių­jų ŽIV per ly­ti­nius san­ty­kius. To­kia si­tua­ci­ja kai­my­nė­je Lat­vi­jo­je pa­ste­bė­ta jau prieš ke­le­tą me­tų.

„Jei ne­įvyks ne­ti­kė­tų nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo pro­trū­kių, šie­met per ne­sau­gius ly­ti­nius san­ty­kius už­si­krė­tu­sių­jų ŽIV bus dau­giau nei in­tra­ve­ni­niu bū­du. Ypač grės­min­ga at­ro­do si­tua­ci­ja dėl pa­aug­lių. Nors ŽIV at­ve­jų Lie­tu­vo­je diag­no­zuo­ta ma­žiau nei bend­ras Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis, pa­sta­ruo­ju me­tu už­si­krė­ti­mo at­ve­jų ne­ma­žė­ja, tem­pas au­ga“, – tei­gė S. Čap­lins­kas.

Kal­bė­da­mas apie Lie­tu­vos pa­aug­lių įpro­čius įstai­gos va­do­vas tvir­ti­no, kad jie nie­kuo ne­sis­ki­ria nuo ki­tų Eu­ro­pos ša­lių gy­ven­to­jų.

„Ly­tiš­kai ak­ty­vūs pa­aug­liai daž­nai ne­su­si­mąs­to, kad ne­bū­ti­nai aso­cia­lus as­muo ar nar­ko­ma­nas ga­li bū­ti už­si­krė­tęs ŽIV. Juk šio vi­ru­so ne­šio­to­jais tam­pa ir žmo­nės iš pa­do­rių šei­mų. Tad ke­lia­mas ki­tas klau­si­mas: ar at­sa­kin­gai ren­ka­ma­si par­tne­rius, ku­rie ly­tiš­kai gal­būt san­ty­kia­vo ne­ži­nia su kuo? Ir ko­dėl ne­nau­do­ja­mi pre­zer­va­ty­vai?“ – svars­tė jis.

Esą pa­lai­dą pa­aug­lių el­ge­sį le­mia dau­gy­bė veiks­nių, ku­rių svar­biau­sias vis dėl­to su­si­jęs su šei­ma. O da­bar­ti­nės ma­si­nės emig­ra­ci­jos lai­kais dau­gu­ma bręs­tan­čių jau­nuo­lių lie­ka gy­ven­ti be tė­vų, to­dėl jiems stin­ga kon­tro­lės.

„Paaug­lių kul­tū­rai tu­ri įta­kos ir te­le­vi­zi­ja, ži­niask­lai­da, pop­kul­tū­ra, ypač al­ko­ho­lis, per ku­rį ne­be­ten­ka­ma svei­ko pro­to ir el­gia­ma­si bet kaip. Aš se­niai sa­kiau, kad rei­kė­tų vi­sais įma­no­mais bū­dais ma­žin­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų prie­ina­mu­mą, pa­vyz­džiui, užd­raus­ti jais pre­kiau­ti de­ga­li­nė­se. Ieš­ko­ji­mas to, ko ne­gau­ni šei­mo­je, ir­gi yra vie­nas veiks­nių, le­mian­čių pa­aug­lių ne­at­sa­kin­gą el­ge­sį“, – kal­bė­jo S. Čap­lins­kas.

AIDS cen­tro va­do­vo tei­gi­mu, pir­miau­sia su­si­rū­pin­ti tu­rė­tų Švie­ti­mo ir moks­lo, ne tik Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. „Dar ga­jus ste­reo­ti­pas, kad ŽIV už­si­krė­tę as­me­nys yra mar­gi­na­lai. O jei, pa­vyz­džiui, pa­aug­lio su­tik­ta bu­vu­si kla­sės drau­gė ar drau­gas yra tvar­kin­gi, jis ne­si­sau­go. Jis ne­sup­ran­ta, kad es­mė – su kuo mer­gi­na ar vai­ki­nas tu­rė­jo ly­ti­nių san­ty­kių prieš tai, o ne su kuo jis pats jų tu­ri. Bū­tent to­kio švie­ti­mo ir trūks­ta“, – ti­ki­no S. Čap­lins­kas.

Po­li­ti­kai užsižaidė

Iš­gir­dę apie kol kas pu­se lū­pų ap­ta­ria­mą ten­den­ci­ją dėl ly­ti­nių san­ty­kių bū­du plin­tan­čio ŽIV Sei­mo na­riai si­tua­ci­jos dra­ma­ti­zuo­ti ne­bu­vo lin­kę.

„Ne­ma­čiau duo­me­nų. Ta­čiau šį klau­si­mą pa­siū­ly­siu įtrauk­ti į par­la­men­to Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to dar­bot­var­kę, aiš­kin­si­mės, kaip yra iš tie­sų. Iš pra­di­nės in­for­ma­ci­jos tam­pa aiš­ku, kad su­val­džius vi­ru­so pli­ti­mą in­tra­ve­ni­niu bū­du ėmė dau­gė­ti juo už­si­krė­tu­sių­jų ly­tiš­kai. Aki­vaiz­du, kad mū­sų gin­čai par­la­men­te dėl ly­ti­nio švie­ti­mo mo­kyk­lo­se per il­gai už­si­tę­sė. Yra tam ti­kri fa­kul­ta­ty­vo for­mos švie­ti­mo ele­men­tai, per eti­kos pa­mo­kas vyks­ta švie­ti­mas, bet to ne­ga­na“, – LŽ sa­kė Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas An­ta­nas Ma­tu­las.

Par­la­men­ta­ro tei­gi­mu, po­li­ti­niu ly­giu vis ba­lan­suo­ja­ma ir ne­ap­sisp­ren­džia­ma dėl bend­ros ly­ti­nio auk­lė­ji­mo prog­ra­mos.

„Kai ku­rie po­li­ti­kai, Baž­ny­čios hie­rar­chai, eks­per­tai ne­ma­no, jog mums rei­kė­tų pri­va­lo­mų ly­ti­nio švie­ti­mo pa­mo­kų mo­kyk­lo­se, o li­be­ra­lio­jo flan­go at­sto­vai įsi­ti­ki­nę, kad rei­kė­tų tai da­ry­ti net nuo pra­di­nių kla­sių. Trūks­ta bend­ros vals­ty­bi­nės prog­ra­mos šiuo klau­si­mu, da­bar daug kas pa­lie­ka­ma spręs­ti pa­čioms mo­kyk­loms“, – pri­pa­ži­no jis.

Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to na­rė Ri­ma Baš­kie­nė LŽ taip pat ti­ki­no, kad ga­lų ga­le rei­kia su­kur­ti Lie­tu­vai adap­tuo­tą, bend­rą, na­cio­na­li­nę ly­ti­nio ug­dy­mo prog­ra­mą.

„Ti­krai ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad pa­aug­liai ne­ži­no, kas yra pre­zer­va­ty­vai, kaip juos nau­do­ti ir pa­na­šiai. Prob­le­ma ki­ta: trūks­ta mo­ra­li­nio švie­ti­mo, kul­tū­ros skie­pi­ji­mo. Rei­kia ug­dy­ti vai­kų sa­vi­mo­nę, sa­vi­gar­bą, pa­gar­bą ki­tiems, at­sa­ko­my­bės jaus­mą. Štai to­kio komp­lek­si­nio ug­dy­mo prog­ra­mos ir nė­ra. Ir gal mums ne­rei­kia skan­di­na­viš­ko mo­de­lio, tu­ri­me pui­kių spe­cia­lis­tų, gy­dy­to­jų, pe­da­go­gų, tad su­kur­ki­me sa­vo prog­ra­mą“, – siū­lė ji. Esą tai, ko vai­kai ne­gau­na sa­vo šei­mo­se, jei su jo­mis gy­ve­na, tu­ri kom­pen­suo­ti mo­ky­mo įstai­gos.

Gat­vės pa­mo­kų neužtenka

Du vai­kus penk­to­kus au­gi­nan­tis Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­ris Eli­gi­jus Ma­siu­lis ti­ki­no, kad ly­ti­nis ug­dy­mas tu­rė­tų bū­ti su­de­da­mo­ji vai­kų auk­lė­ji­mo apie žmo­gaus sau­gą prog­ra­mos da­lis.

„Mo­kyk­lo­je yra fa­kul­ta­ty­vas „Žmo­gaus sau­ga“. Ten vai­kams kal­ba­ma ir apie sau­gu­mą gat­vė­je, pir­mą­ją pa­gal­bą, as­mens hi­gie­ną, bet ar aukš­tes­nė­se kla­sė­se dės­to­ma ly­ti­nio švie­ti­mo te­mo­mis, ne­ži­nau. Bū­tent per to­kias žmo­gaus sau­gos pa­mo­kas ir ga­lė­tų vyk­ti mi­nė­tas ug­dy­mas, nes da­bar ta dis­cip­li­na nė­ra aiš­kiai apib­rėž­ta ir ji ne­pri­va­lo­ma, o tu­rė­tų bū­ti“, – svars­tė jis.

E. Ma­siu­lio tei­gi­mu, nė­ra to­kio švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tro įsa­ky­mo, ku­ris įpa­rei­go­tų mo­kyk­lo­se pa­aug­lius švies­ti ly­ti­nės bran­dos ir gy­ve­ni­mo klau­si­mais.

„Štai čia ir at­si­ran­da spra­ga, o pa­sek­mės: ŽIV ėmė la­biau plis­ti ly­ti­niu bū­du. Nė­ra aiš­kios ly­ti­nio švie­ti­mo po­li­ti­kos ir prog­ra­mos mo­kyk­lo­se, o vai­kams ne­beuž­ten­ka to, ką jie gau­na in­ter­ne­tu ar gat­vė­se. Kol po­li­ti­kai to­liau gin­či­ja­si, koks ly­ti­nio auk­lė­ji­mo mo­de­lis švie­ti­mo įstai­go­se pri­im­ti­niau­sias, gy­ve­ni­mas ne­sto­vi vie­to­je“, – pri­pa­ži­no po­li­ti­kas.

Li­be­ra­lo tei­gi­mu, pir­miau­sia rei­kė­tų aps­kri­tai nu­spręs­ti, ar rei­kia ly­ti­nio švie­ti­mo moks­lei­viams, o tik ta­da kur­ti gai­res, kaip ir ko­kia for­ma tai tu­ri bū­ti da­ro­ma.

„Da­bar net pri­nci­pi­nio ap­sisp­ren­di­mo nė­ra. Vis­kas pa­lie­ka­ma mo­kyk­lų va­liai. Ži­no­ma, sa­vo dar­bą dir­ba ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, bet to ne­ga­na. Jei ta ten­den­ci­ja dėl ly­ti­niu bū­du už­si­krė­tu­sių ŽIV pa­aug­lių skai­čiaus au­gi­mo pa­sit­vir­tins, bū­ti­na kel­ti prob­le­mą na­cio­na­li­niu ly­giu. Da­bar dar trūks­ta de­ta­lios in­for­ma­ci­jos“, – tei­gė E. Ma­siu­lis.

Pri­va­lo­mo­jo ug­dy­mo neplanuoja

Švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nis­trė Ge­no­vei­ta Kra­saus­kie­nė LŽ in­for­ma­vo, kad ly­tiš­ku­mo ug­dy­mas iki­mo­kyk­li­nio ir bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­se vyk­do­mas pa­gal švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tro pa­tvir­tin­tą Ren­gi­mo šei­mai ir ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo prog­ra­mą.

„Jos tiks­las – reng­ti jau­nus žmo­nes gy­ve­ni­mui, san­tuo­kai, pa­teik­ti vi­su­mi­nę ly­tiš­ku­mo samp­ra­tą, kur­ti bran­džius tar­pas­me­ni­nius san­ty­kius, vyk­dy­ti anks­ty­vų ly­ti­nių san­ty­kių bei su jais su­si­ju­sių prob­le­mų pre­ven­ci­ją ir kt. Prog­ra­mai įgy­ven­din­ti yra par­eng­ta spe­cia­li me­to­di­nė me­džia­ga. Ly­tiš­ku­mo ug­dy­mas ne­ga­li ap­si­ri­bo­ti vien bio­lo­gi­nių fak­tų pa­tei­ki­mu, ne­su­da­rant ga­li­my­bės ap­tar­ti sa­vo jaus­mų, ne­ug­dant bran­džios as­me­ny­bės, ge­ban­čios už­megz­ti ar­ti­mus tar­pu­sa­vio san­ty­kius“, – tei­gė ji.

Esą to­dėl kiek­vie­na­me ug­dy­mo eta­pe, at­siž­vel­giant į vai­kų am­žių, so­cia­li­nius, psi­cho­lo­gi­nius veiks­nius, pra­de­dant iki­mo­kyk­li­niu ug­dy­mu, ly­ti­nio švie­ti­mo te­mos ple­čia­mos, gi­li­na­mos.

„Mo­kyk­lo­je ly­tiš­ku­mo te­mos yra in­teg­ruo­ja­mos į įvai­rias pa­mo­kas. Klau­si­mus, sie­ja­mus su ly­ti­niu ug­dy­mu, mo­ki­niai nag­ri­nė­ja per bio­lo­gi­jos, do­ri­nio ug­dy­mo pa­mo­kas, kla­sės va­lan­dė­les, ne­for­ma­laus ug­dy­mo už­siė­mi­mus. Šiuo me­tu ne­pla­nuo­ja­ma įtvir­tin­ti pri­va­lo­mo ly­ti­nio švie­ti­mo mo­kyk­lo­se“, – sa­kė vi­ce­mi­nis­trė. G. Kra­saus­kie­nė taip pat ti­ki­no, kad ar­ti­miau­siu me­tu nu­ma­to­ma par­eng­ti dvi nau­jas prog­ra­mas pa­grin­di­nio ir vi­du­ri­nio ug­dy­mo įstai­goms.

„Jos ga­lė­tų bū­ti kaip pa­si­ren­ka­ma­sis da­ly­kas ar­ba in­teg­ruo­ja­mos į ki­tų da­ly­kų pa­mo­kas, į ne­for­ma­lų­jį ug­dy­mą. Švie­ti­mo įstai­gos, ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos ini­ci­juo­ja ir vyk­do daug įvai­rių pre­ven­ci­jos prog­ra­mų, mo­ky­mų, skir­tų tė­vams, kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo prog­ra­mų mo­ky­to­jams, ta­čiau šios si­tua­ci­jos spren­di­mas la­bai pri­klau­so nuo pa­čios vi­suo­me­nės ver­ty­bių sis­te­mos“, – tvir­ti­no švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nis­trė.

ŽIV­/AIDS klau­si­mais kreip­tis:

Už­kre­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cen­tras (Nu­ga­lė­to­jų g. 14D, Vil­nius), www.ulac.lt

Dėl ano­ni­mi­nių ŽIV ty­ri­mų kreip­tis ne­mo­ka­mu tel. 8 800 01 111

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...