captcha

Jūsų klausimas priimtas

Socialdemokratai gali pretenduoti į 7–8 postus Vyriausybėje, „darbiečiai“ – į 5–6, „tvarkiečiai“ – į 2

Po Seimo rinkimų besiformuojanti socialdemokratų, Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ koalicija pradėjo derinti savo pozicijas bei dalintis postus. Kalbama, kad prie koalicijos galėtų jungtis ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nors tokiu atveju esami koalicijos partneriai turėtų susitarti užleisti keletą postų lenkams. 
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Po Seimo rinkimų besiformuojanti socialdemokratų, Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ koalicija pradėjo derinti savo pozicijas bei dalintis postus. Kalbama, kad prie koalicijos galėtų jungtis ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nors tokiu atveju esami koalicijos partneriai turėtų susitarti užleisti keletą postų lenkams.

DELFI siūlo pažvelgti, kiek ministrų portfelių politinėms partijoms priklausytų pagal laimėtų mandatų skaičių naujajame Seime tuo atveju, jeigu Vyriausybę formuotų Darbo partija, socialdemokratai ir partija „Tvarka ir teisingumas“, bei tuo atveju, jei prie koalicijos prisijungtų Lenkų rinkimų akcija.

Svarbiausių postų – 16

Paprastai praūžus rinkimams dalybų objektu tampa postai Vyriausybėje, Seimo pirmininko kėdė bei postai parlamento komitetuose – Seime yra 15 komitetų. Seimo pirmininko pavaduotojais paprastai tampa visų koalicijos partnerių atstovai, todėl čia dalybos gana aiškios.

Tačiau Seimo komitetų postus palikus nuošalyje, iš viso pirminių dalybų objektais tampa 16 svarbių postų – premjero, Seimo pirmininko bei 14-os ministrų portfelių.

Jeigu koaliciją sudarys tik socialdemokratai, Darbo partija ir „tvarkiečiai“, tai Seime jie turės 78 mandatus, kai neskaičiuojamas prie socialdemokratų galinčio prisijungti Andriaus Palionio iškovotas mandatas.

Esant šiai koalicijai, vieno posto kvota siekia 78 ÷ 16 = 4,875 – tai reiškia, kad turimus mandatus reikia dalinti iš šio skaičiaus.

Jeigu prie koalicijos prisijungs Lenkų rinkimų akcija, valdančioji dauguma turės 86 mandatus. Esant išplėstinei koalicijai, vieno posto kvota siekia 86 ÷ 16 = 5,375.

Žinoma, politinės partijos gali tarti premjero bei Seimo pirmininko postus vertinti kaip svarbesnius, todėl partijų, kurių atstovai taps ministru pirmininku ir Seimo pirmininku, gali būti paprašyta sumažinti apetitą dėl ministerijų.

Postai gali būti skirstomi pagal proporcijas

Esant trijų partijų koalicijai, socialdemokratai pagal turimus mandatus galėtų pretenduoti užimti 8 svarbius postus, tarp jų ir ministro pirmininko kėdę. Pasitelkus vienam postui užimti apskaičiuotą turimų mandatų kvotą – 4,875 – išeina, jog 38 mandatai yra verti 7,79 posto Vyriausybėje.

Darbo partija pagal mandatus galėtų turėti 6 postus, tikėtina, kad šiai partijai gali būti skirtas Seimo pirmininko postas, mat pagal mandatus ji yra antra partija koalicijoje. Pagal kvotą, 29 „darbiečių“ mandatai verti 5,94 postų ministrų kabinete.

Partija „Tvarka ir teisingumas“, esant tokioms sąlygoms, turėtų tenkintis 2 mandatais Vyriausybėje, nes 11 šios partijos mandatų verti 2,2 ministrų portfelių.

Lenkai galėtų pretenduoti į pusantros ministerijos

Tačiau jeigu koalicijos partneriai sutartų, jog jiems reikia Lenkų rinkimų akcijos paramos, postus tektų dalintis ir su šia politine jėga, tad socdemai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ turėtų sumažinti savo apetitus.

Tokiu būdu socialdemokratai beturėtų 7 postus, nes jų iškovoti 38 mandatai Seime būtų verti 7,16 posto Vyriausybėje, Darbo partijos 29 mandatai – sudarytų 5,47 posto.

Šiuo atveju Darbo partija gali arba vis tiek prašyti 6 postų, arba atiduoti vieną postą Lenkų rinkimų akcijai.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ tokioje koalicijoje vis tiek pretenduotų į 2 postus, nes 11 šios partijos mandatų verti 2,07 posto Vyriausybėje.

Lenkų rinkimų akcija, turėdama 8 mandatus, galėtų pretenduoti į 1,5 posto, tad tik nuo partijų susitarimo priklausytų, ar ji gautų 1, ar 2 postus ministrų kabinete.

M. Jastramskis: postų kiekis priklauso ne tik nuo proporcijų, bet ir nuo subjektyvių dalykų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad paprastai politinės partijos stengiasi proporcingai pasiskirstyti politinius postus, tačiau viskas priklauso nuo subjektyvių aplinkybių – subjektyviai vertinamos ministerijų vertės bei to, ar maža partija koalicija reikalinga itin stipriai ar ne.

Savo vaidmenį, anot M. Jastramskio vaidins ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios pareiškimai gali lemti mažesnį Darbo partijos apetitą. Panašiai, anot jo, buvo ir 2004 m., kai Darbo partija Seime buvo iškovojusi 39 mandatus, tačiau Vyriausybėje teturėjo 4 postus – visus kitus išsidalijo socialdemokratai, Naujoji sąjunga ir valstiečiai liaudininkai.

„Jeigu neklystu, formuojant Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, liberalcentristai iš pradžių turėjo neproporcingai daug ministrų pagal savo frakciją. Žinoma, kai susijungė su Tautos prisikėlimo partijos likučiais, neproporcingumas buvo ištaisytas“, – teigė M. Jastramskis.

„Taip buvo dėl to, kad jų reikėjo valdančiai daugumai. Manau, kad gali būti tokia situacija, kad maža partija gali gauti daugiau ministerijų nei jai priklausytų vien dėl to, kad jos reikia būtinai tam, kad būtų sudaryta stabili Vyriausybė“, – pridūrė politologas.

Paklaustas, ar jo nuomone, dabartinei besiformuojančiais koalicijai „labai reikia“ Lenkų rinkimų akcijos, mokslininkas priminė, jog šios partijos gali reikėti norint užsitikrinti triuškinamą daugumą Seime.

„Jie svarbūs vien dėl to, kad būtų suformuota visiškai stabili, net triuškinama dauguma. Kam jos reikia? Kad prezidentė neturėtų visiškai priežasčių, kodėl nereikėtų tvirtinti ministro pirmininko ar Vyriausybės. Šiuo atžvilgiu Lenkų rinkimų akcija svarbi, bet tai keturios partijos, o ministerijų yra 14“, – teigė M. Jastramkis.

Anot politologo, esant dabartinei situacijai, kai prezidentė pareikalavo koalicijos be Darbo partijos, „darbiečiai“ ir vėl gali likti kiek blogesnėje padėtyje, nei demonstruoja jų iškovotų mandatų kiekis.

„Koalicijoje tikriausiai jie bus, bet su tam tikromis sąlygomis“, – svarstė M. Jastramskis.

Jis taip pat pabrėžė, kad ministerijos yra vertinamos nevienodai – pavyzdžiui, Aplinkos, Susisiekimo, Ūkio, Energetikos, Žemės ūkio ministerijos yra vertinamos dėl ten perskirstomos Europos Sąjungos paramos, o Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Finansų – dėl prestižo ir strateginės svarbos.

Anot M. Jastramskio, jeigu prie koalicijos prisijungtų Lietuvos lenkų rinkimų akcija, jai tikriausiai būtų skirta Kultūros ministerija. Klausimas apie Švietimo ir mokslo ministerijos skyrimą Lenkų rinkimų akcijai, politologas tokią galimybę atmetė, nes toks žingsnis sukeltų visuomenės nepasitenkinimą, todėl nebūtų pageidaujamas.

www.DELFI.lt 
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės formavimas

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...