captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokomės ir neišmokstame: ką darome ne taip

Visą naktį išsėdėjote prie vadovėlių, mėgindami iškalti medžiagą, bet ir vėl egzamino neišlaikėte?
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Visą naktį išsėdėjote prie vadovėlių, mėgindami iškalti medžiagą, bet ir vėl egzamino neišlaikėte?

Visa bėda ta, kad nemokate teisingai mokytis. „BBC Future“ korespondentas Tomas Staffordas ištyrė žmogaus atminties savybes ir siūlo keletą patarimų, kaip išsaugoti informaciją atmintyje.

Galbūt ir žinote, kaip veikia jūsų smegenys, bet neseniai atliktas tyrimas parodė, kad tik nedaugelis mūsų žino atminties savybes. Mes mėginame kai ką išmokti, bet akivaizdžiai darome tai neteisingai, nes iš reikalingos informacijos galvoje mažai kas telieka. Laimei, yra žinoma, kaip skatinti mokymo procesą.

Kiekvienam iš mūsų bent kartą gyvenime teko laikyti sunkų egzaminą. Kad ir kas tai būtų – pranešimas mokykloje, abitūros egzaminas ar testas darbe, – mums visada buvo kartojama: sudarykite mokymo planą. Turėdami jį prieš akis, galėsime paskirstyti krūvį ir medžiagos apimtis visam pasirengimo egzaminui laikotarpiui, užuot pasikliaudami „naktiniu šturmu“ prieš pat egzaminą.

Įsidėmėkite šiuos tris žodžius: kalimas atmintinai nepadeda.

Atrodytų, toks aiškus ir paprastas atsakymas, tačiau, kaip rodo vienas tyrimas, dauguma ignoruoja šią taisyklę. Kalimo atmintinai griebiasi 99 proc. studentų, kaip rodo Jungtinių Valstijų Indianos universiteto 2014 m. balandį atlikta apklausa (tyrime, kuris buvo atliekamas kartu su interneto portalu „Qualtrics“, dalyvavo 1500 vyresniųjų kursų studentai).

Savęs apgaudinėjimas, o ne apsileidimas

Galite manyti, kad tai tik paprasčiausias nesugebėjimas organizuoti savo laiką: pripažįstu, kad man daug lengviau palikti visus darbus paskutinei minutei, nei pradėti ruoštis egzaminui likus kelioms savaitėms, o gal net ir mėnesiams. Tačiau atminties savybių tyrimai leidžia pagrįstai manyti, kad svarbiausia priežastis glūdi kitur.

Po bemiegių naktų prie vadovėlių mums gali pasirodyti, kad mes viską išmokome. Bet tai ne daugiau kaip mūsų pervargusios sąmonės gudrybė.

2009 metais Nate'as Kornell'as iš Kalifornijos universiteto Los Andžele, nustatė, kad daugumai jo eksperimentų dalyvių (90 proc.) uždavinių paskirstymas per tam tikrą laiką pasirodė daug efektyvesnis nei kalimas atmintinai prieš pat egzaminą.

Ir vis dėlto 72 proc. apklaustųjų yra įsitikinę, kad kalimas atmintinai yra produktyvus metodas. Kasgi iš tikrųjų vyksta mūsų smegenyse, kai pasiduodame tokio pobūdžio saviapgaulei?

Esame linkę manyti, kad susipažinimo su medžiaga užtenka, kad patikėtumėme, jog mes iš tikrųjų kažką žinome. Problema ta, kad paprastas susipažinimas su medžiaga neduoda visiškai jokių garantijų, kad mes iš tikrųjų prisiminsime ką nors lemiamu mums momentu.

Pažįstama, bet išslysta iš atminties

Ruošdamiesi egzaminui jūs šešias valandas išsėdėjote prie vadovėlių, suvalgėte šešias plyteles šokolado, kad pasikrautumėte energijos, išgėrėte tris puodelius kavos, kad išliktumėte žvalūs. Žiūrite į knygą ir jaučiate pasitenkinimą dėl to, kad, regis, puikiausiai prisimenate kiekvieną puslapį, žinote kiekvieną faktą. Bėda ta, kad kalimas atmintinai palieka mūsų jautraus suvokimo sistemoje ir atminties sistemoje trumpalaikę aktyvumo ugnelę. Ši ugnelė leidžia smegenims medžiagos užrašus fiksuoti „Aš tai jau mačiau“ principu. Tačiau gebėjimas įsisavinti tai, kas yra pažįstama ir, žinoma, toli gražu neprilygsta gebėjimui tai atgaminti.

Atmintį palaiko iškart keli smegenų skyreliai. Mūsų gebėjimas greitai atpažinti informaciją priklauso nuo to, kaip lengvai ji pereina per jutimines mūsų smegenų zonas. Pavyzdžiui, žvilgtelėję į konspektus jūs suaktyvinate regimąją galvos smegenų žievę (ji yra kiekvieno iš didžiųjų smegenų pusrutulių pakaušio skiltyje). „Įsiminimo“ procesas, savo ruožtu, palaikomas visa įvairių smegenų dalių sistema, įskaitant prefrontalinę žievę ir smilkinio sritį. Būtent jos sąveikauja tarpusavyje, atkurdamos informaciją turimų užuominų pagrindu.

Todėl tas faktas, kad regimoji smegenų žievė greitai apdoroja jūsų užrašus po to, kai juos studijavote penkias valandas paeiliui, visiškai nereiškia, kad ir kiti smegenų skyreliai sugebės atgaminti įsimintus dalykus tada, kai tai bus svarbu.

Mokykitės mokytis

Besimokančiųjų sugebėjimas suprasti ir kontroliuoti jų mokymosi procesus vadinamas metakognityvumu. Tyrimai šioje srityje parodė, kad žmonėms būdinga klysti dėl įsiminimo proceso.
Pavyzdžiui, daugelis yra įsitikinę, kad jeigu įsikals sau į galvą, kad būtina kažką išmokti, jiems bus lengviau prisiminti norimą medžiagą. Bet iš tikrųjų yra kitaip. Daug svarbiau teisingai organizuoti informaciją, kaip struktūrą, leidžiančią išsaugoti būtinus duomenis atmintyje.

Kitaip tariant, jums reikia perrašyti medžiagos turinį taip, kad ji taptų jums prasminga.
Žinojimas apie metakongityvines klaidas naudingas tuo, kad jis gali apsaugoti jus nuo beprasmiškų veiksmų. Mes galime atsispirti savo metakognityviniam instinktui – kuriuo paprastai pasitikime, – tik tada, kai žinosime, kad verta.

Tad kiek gi laiko reiktų palikti norint deramai pasirengti egzaminui? Atsakymas: šiek tiek daugiau nei jūs iš tikrųjų norėtumėte.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...