captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tikroji Lietuvos lenkų tapatybė: ko apie juos nežinojo lietuviai

Atlikta studija parodė, kad lenkų tautinė mažuma Lietuvoje savo identitetą suvokia gerokai kitaip, nei tai įsivaizduoja lietuviai. Apklausus Vilniaus mieste ir Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose gyvenančius lenkus, kai kurie rezultatai nustebino ir pačius apklausos vykdytojus.
 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Atlikta studija parodė, kad lenkų tautinė mažuma Lietuvoje savo identitetą suvokia gerokai kitaip, nei tai įsivaizduoja lietuviai. Apklausus Vilniaus mieste ir Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose gyvenančius lenkus, kai kurie rezultatai nustebino ir pačius apklausos vykdytojus.

Studijos rezultatus komentavęs Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto doc. Gediminas Kazėnas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje gyvenantys lenkai save labai aiškiai suvokia kaip atskirą tautinę mažumą, o dažnai vartojamas terminas „Lietuvos lenkas“ jiems yra svetimas. Jis pridėjo, kad taip galėtų būti ir dėl paprasčiausio kalbų skirtumo.

„Jeigu mes verstume iš lenkų kalbos, tai lenkų kalboje nėra tokio termino kaip „Lietuvos lenkas“. Jie tiesiog sako „lenkai Lietuvoje“, – aiškino docentas.

Tyrimas parodė, kad patys lenkai savo ir lietuvių santykius laiko vidutiniškais. Be to, požiūris priklauso ir nuo gyvenamosios vietos. Apklausos metu buvo nustatyta, kad blogiausiai šių dviejų tautų santykius vertina Vilniaus mieste, o geriausiai – Šalčininkų rajone gyvenantys lenkai.

„Mes darome išvadą, kad čia veikia vadinamas centro periferijos efektas, kai centre, kur koncentruojasi politinė, ekonominė galia, kur daugiausiai generuojami konfliktai, žmonės perima tas emocijas“, – svarstė G. Kazėnas.

Partija patinka, lyderis – ne

Pašnekovas tvirtino, kad lenkų tautinės mažumos atstovai nenoriai kalbėjosi šia tema, o kai kurie netgi atsisakydavo dalyvauti tyrime. Esą kai kurie įtarė provokaciją arba manydavo, kad apklausa vykdoma ne moksliniais, bet politiniais tikslais. Net ir dalyvavę apklausoje nuogąstavo, kad už išsakytą nuomonę jie vienokiu ar kitokiu būdu gali būti nubausti.

Tačiau sutikę dalyvauti apklausoje padėjo išsiaiškinti daugumai lietuvių, galbūt, netikėtų aspektų. Nors visose trijose savivaldybėse lenkų tautinės mažumos atstovai palaiko Lenkų rinkimų akciją, dauguma apklaustų žmonių turėjo nemažai priekaištų jos lyderiui Valdemarui Tomaševskiui.

„Jaučiasi tam tikra priešprieša. Iš vienos pusės, kaip ir labai solidariai yra žiūrima į Lenkų rinkimų akciją, tačiau lyderis tarsi ir netenkina. Tarsi ir norėtų, kad jis būtų pakeistas“, – sakė G. Kazėnas.

Jei nesirinktų pastarosios partijos lenkai savo simpatijas reikštų atitinkamai „Tvarkos ir teisingumo“ partijai, Darbo partijai ir socialdemokratams.

Dauguma nesutarimų – butaforiniai

Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad viena iš didžiausių lenkų ir lietuvių nesutarimo priežasčių laikoma vietovardžių rašyba iš tiesų nėra tokia aktuali bėda. Dauguma studijoje dalyvavusių lenkų mano, kad lenkiškai užrašyti vietovardžiai nepadarytų didelės skriaudos lietuvių tautiškumui. Tačiau jų nebuvimas taip pat nedaro didelės žalos pačių lenkų identitetui.

Lenkų tautinės mažumos nepasitenkinimas didesnis dėl visos Lietuvos gyventojams aktualių ekonominių problemų: mažų atlyginimų ir pensijų, brangių vaistų ir kt.

Tačiau, nepaisant šios priežasties, Lietuvoje gyvenantys lenkai neplanuoja išvykti. G. Kazėnas tikino, kad Lietuvos lenkų prisirišimas prie savo gyvenamo krašto netgi nustebino.

„Lietuvos lenkai yra labai prisirišę prie Lietuvos, prie Vilniaus krašto ir apie jokį išvažiavimą jie tikrai negalvoja. Čia, sakyčiau, netgi yra pavyzdys lietuviams, kaip reikia mylėti savo žemę, mažąją tėvynę, gimtinę“, – sakė pašnekovas.

Įtampą kelia politiniai klausimai

Prisimindamas anksčiau vykdytas apklausas G. Kazėnas taip pat teigė, kad Lietuvoje gyvenantys lenkai nesijaučia diskriminuojami kasdieniame gyvenime. Jie nesusiduria su engimu darbovietėse, viešose vietose ar kitur. Esą daugiau įtampos kelia politiniame lygmenyje aptariami klausimai, pavyzdžiui, švietimas.

Be to, dauguma dalyvavusiųjų studijoje išreiškė nuomonę, kad jie turi integruotis ir mokėti lietuvių kalbą. Vykdant apklausas buvo pastebėta, kad lietuvių kalbą dažniausiai moka vis jaunesnio amžiaus žmonės. Tačiau vyresnio ir pensinio amžiaus žmonės dažnai kalba prastai arba visai nekalba, bet dauguma to netgi gėdijasi.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...