captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pensija turi būti 2000 Lt, ne mažiau?

Trečiadienį Vinco Kudirkos aikštė prie Vyriausybės prisipildė pensininkų. Nepatenkinti senjorai Gedimino prospektu patraukė prie Seimo, kur didesnių pensijų reikalaus iš parlamentarų.
T. Lukšio (BFL)nuotr.
T. Lukšio (BFL)nuotr.

Trečiadienį Vinco Kudirkos aikštė prie Vyriausybės prisipildė pensininkų. Nepatenkinti senjorai Gedimino prospektu patraukė prie Seimo, kur didesnių pensijų reikalaus iš parlamentarų.

Akciją rengia Lietuvos pensininkų partija. Anot jos pirmininko Vytauto Jurgio Kadžio, akcija rengiama dėl iki šiol neišmokėtų per krizę sumažintų pensijų.

„Mūsų pagrindiniai reikalavimai – kad būtų indeksuotos pensijos visiems žmonėms, kadangi per 6 metus niekas nebandė jų kelti, tik mažino, o dėl infliacijos pensininkų perkamoji galia sumažėjo maždaug 20 proc. Šito dalyko valdžia neskuba daryti, nors kaimyninėse šalyse visur tai yra daroma. Iš pensininkų yra ciniškai tyčiojamasi (...), valdžia prisidėjo po 2–2,5 tūkstančio, o pensininkams žada po vieną eurą“, – teigia Lietuvos pensininkų partijos pirmininkas V. J. Kadžys.

„Atėjau čia, kad pakeltų pensijas, būtų truputį geriau gyventi, galėčiau apsimokėti. Man 65-eri, aš prie ruso gyvenusi ir truputį su pinigais susigaudau. Paskaičiavau – jeigu įves eurą ir dar šildymas brangs – aš nežinau, tada tik susimokėsiu mokesčius, ir viskas, pavalgyti nebus už ką“, – DELFI skundėsi vilnietė Aldona.

Per 700 Lt pensiją gaunanti Aldona sakė valganti kruopas. Mėsa jai prabanga. Tačiau, pripažino pensininkė, kruopos tausoja sveikatą.

„Reikėtų, kad pensija būtų 2000 Lt, ne mažiau. Tiek žmonės gauna užsienyje. Jei tiek duotų, mes gal daugiau iki mirties nereikalautume“, – kalbėjo vilnietis Zigmantas Rinkevičius.

700 Lt pensiją gaunantis našlys skundėsi, kad vien namo dalies šildymui reikalinga priekaba malkų kainuoja 1000 Lt. Šildymo sezonui vienos priekabos maža. „Noriu, kad grąžintų sumažintas pensijas. Jie daug žada, tačiau sau pasikėlė po 2000–4500 Lt, o mums nė cento“, – skundėsi Z. Rinkevičius.

A. Maldeikienė: pensininkų reikalavimai nėra pagrįsti

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentė Aušra Maldeikienė pensininkų keliamus reikalavimus vertina kaip nepagrįstus.

„Mes esame kompensacijų tauta. Šiaip mitingus organizuoti nėra nieko blogo, kiekviena gyventojų grupė gali organizuoti mitingus, jei ji turi pageidavimų. Bet, mano supratimu, pensininkų reikalavimai nėra pagrįsti vien todėl, kad absoliučios daugumos darbuotojų, ypatingai viešojo sektoriaus, atlyginimai ne tik kad nedidėja, bet ir mažėja. O pensijos mokamos dirbančių žmonių būsimų pajamų sąskaita. Jie tiesiog moka „Sodrai“ įmokas ir jeigu atlyginimai neauga, tai ne visai aišku, kokiu būdu valstybė turi daryti tą kompensavimą“, – sakė ekonomistė.

Tiesa, A. Maldeikienė pažymi, kad privačiame sektoriuje atlyginimai šiek tiek auga, todėl galbūt tai ir galėtų tapti papildomu lėšų šaltiniu.

„Visi tie kompensavimai, kurie numatomi, grąžinti kažkada nešvietusios saulės spindulius, yra iš tos pačios operos – tai daroma kitų gyventojų sluoksnių sąskaita. Lietuvoje labai populiari tezė nekiršinti vienos grupės su kita, bet nereikia: visi mes turime dalintis bendras pajamas. O pajamų dalis, išleidžiama pensininkams, yra labai nemenka“, – sakė pašnekovė.

Ekonomistė taip pat pabrėžė, kad didelė dalis senatvės pensininkų paprastai naudojasi įvairiomis kompensacijomis ar lengvatomis, pavyzdžiui, šildymui ar vaistams. Jos nuomone, tai irgi turi būti įskaičiuojama į jų pajamas.

„Pensininkai naudojasi kompensacijomis už šildymą. Be to, jie turi butus, kai jaunimas paprastai neturi. Gauna kompensacijas už vaistus ir taip toliau. Didžioji dalis indėlių bankuose irgi yra pensininkų. (…) Kitaip tariant, tai nėra pati neturtingiausia klasė, bet gerai organizuota“, – sakė A. Maldeikienė.

Klausiama, kodėl Lietuvos pensininkų pajamos atrodo prasčiau lyginant, pavyzdžiui, su Estija, ekonomistė pabrėžė, kad pensininkų pajamų skirtingose šalyse lyginti negalima, nes senatvės pensijų dydžiai priklauso nuo konkrečioje valstybėje mokamo darbo užmokesčio.

Lietuvoje minimali mėnesio alga siekia 290 eurų, Estijoje – 355 eurų, Latvijoje – 320.

Lietuvoje vidutinis mėnesinis darbo bruto užmokestis siekia 678 eurai, Latvijoje – 762, Estijoje – 1023 eurai.

Vidutinis senatvės pensijų dydis Lietuvoje yra 240 eurų, Latvijoje – 265 eurai, Estijoje – 350 eurų.

„Pensijos mokamos dirbančių žmonių einamųjų pajamų sąskaita. Samdomų darbuotojų pajamos jau antri metai auga, bet labai nežymiai. Viešojo sektoriaus darbuotojų pajamos išvis neauga ir netgi mažėja. O kas moka? Tie, kas gauna dividendus (ir tokių yra labai daug), „Sodrai“ nemoka. Reiškia, jie neprisideda prie pensininkų išlaikymo. Didelė dalis pajamų pas mus su „Sodra“ nesukabintos. Tai reiškia, kad pensininkams moka samdomi darbuotojai ir gyvenantys iš mišrių pajamų, tai yra tie, kurie dirba individualiai. Jeigu šitų žmonių pajamos auga, bet nelabai žymiai, tai natūralu, kad pensijas galima didinti tik iš kažkokių kitų šaltinių“, – sakė ekonomistė.

„O jeigu lyginame su Estija, tai pirmiausia palyginkime vidutinius atlyginimus – Estijoje jis nepalyginamai aukštesnis. Tai akivaizdu, kad jie gali mokėti didesnes pensijas. Negalima lyginti pensijų su pensijomis atitraukiant nuo pensijų šaltinio. Pensijos gi neatsiranda po pagalve, jos atsiranda kaip dirbančių žmonių pajamų dalis“, – sakė A. Maldeikienė.

Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...