captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl kaltinamosios ligos išskirtos bylos dėl partizano A. Ramanausko-Vanago nužudymo

Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago nužudymo byloje sergant vienai iš kaltinamųjų, Kauno apygardos teismas antradienį išskyrė jos bylą į atskirą, o kito kaltinamojo byloje apklausė liudytojus.
A. Ramanauskas-Vanagas, Wikimedia Commons nuotr.
A. Ramanauskas-Vanagas, Wikimedia Commons nuotr.

Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago nužudymo byloje sergant vienai iš kaltinamųjų, Kauno apygardos teismas antradienį išskyrė jos bylą į atskirą, o kito kaltinamojo byloje apklausė liudytojus.

„Kadangi Jadvyga Kuprėnienė serga, nėra duomenų, kada ji pasveiks, išskirta, kad nebūtų trukdoma nagrinėti bylos kito asmens atžvilgiu“, – BNS sakė teismo atstovė spaudai Gintarė Veželytė.

Posėdyje buvo apklausti atvykę liudytojai, specialistai. Iki spalio 28 dienos paskelbta pertrauka, tądien bus kviečiamas kitas liudytojas.

Rugsėjo 10 dieną kaltinamąją J. Kuprėnienę į teismo posėdį atlydėjo greitosios medicinos pagalbos medikai. Ji su Ilja Vorobjovu kaltinama, kad sovietų okupacijos metais padėjo sovietų specialiajai tarnybai KGB parengti tuo metu nuo jų besislapsčiusių A. Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo planą.

Šie asmenys kaltinami genocidu.

Anksčiau kaltinamųjų bylos irgi buvo išskirtos, nes bylos nagrinėjimo nepavykdavo pradėti dėl J. Kuprėnienės sveikatos būklės.

Kaltinamajame akte rašoma, kad buvę KGB darbuotojai sekė namą, kuriame slapstėsi A.Ramanauskas ir B. Mažeikaitė, perdavė informaciją, kada jie išėjo, nurodė jų judėjimo kryptį.

J. Kuprėnienė teigė negalinti papasakoti, kas įvyko prieš 50 metų. Moteris patvirtino, kad dirbo KGB, tačiau neprisiminė kito kaltinamojo. Nuspręsta perskaityti jos anksčiau duotus parodymus.

Pasak jų, moteris dirbo žvalge. Žaliakalnyje jai ir „dar vienam vaikinui“, kuris galėjo būti kitas kaltinamasis, reikėjo stebėti išeinančius žmones. Vėliau ji pati mačiusi, kaip buvo sulaikomas su dviračiu buvęs vyras, bet kas jam vėliau nutiko – nežinanti, nes buvo nuvesta.

Parodymuose moteris teigia besigailinti, kad tuo metu stebėjo A.Ramanauską–Vanagą ir kad dabar taip tikrai nepasielgtų.

I.Vorobjovas tvirtino dirbęs su dokumentais ir nieko bendra su partizanais neturėjęs. Jis atsisakė duoti parodymus ir atsakyti į klausimus, teigė, kad paaiškinti galėtų dar mažiau nei kita kaltinamoji.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Po suėmimo A. Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus brutaliai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vilniuje.

Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...