captcha

Jūsų klausimas priimtas

Švietimo ir mokslo ministras: privalomo mokslo iki 18 metų nebus

Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio teigimu, Lietuva šiuo metu yra pirma pagal bendrąjį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičių, todėl Konstitucijos pataisos dėl privalomo mokslo iki 18 metų amžiaus yra nereikalingos.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio teigimu, Lietuva šiuo metu yra pirma pagal bendrąjį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičių, todėl Konstitucijos pataisos dėl privalomo mokslo iki 18 metų amžiaus yra nereikalingos.

Anot ministro, šis siūlymas apimtų tik 1,3-1,4 tūkst. mokinių, kadangi daugelis bendrąjį ir profesinį lavinimą baigia turėdami 19 ar 20 metų.

„Reiškia, tas nieko iš esmės neišsprendžia, ir tai buvo pripažinta šiandien posėdžio metu“, – po Vyriausybės posėdžio pirmadienį sakė D. Pavalkis.

Pasak ministro, be kita ko, šio siūlymo įgyvendinimas pareikalautų papildomų finansinių išlaidų, kadangi kalbama apie sudėtingą tiek žmonių, tiek socialinės aplinkos kontingentą. Be to, D. Pavalkio manymu, dėl tokių ne itin sudėtingų dalykų Konstitucijos keisti nėra būtinybės.

„Ir mano siūlymu, ir tam pritarė Teisingumo ministerija, kad Konstitucija neturėtų būti kaitaliojama dėl tokių nedidelių ir nelabai sudėtingų dalykų. Yra būdų, kaip kitaip pritraukti tuos nesimokančius ir nedirbančius jaunuolius į mokslą ir į darbą, nebūtinai keičiant Konstituciją (...). Jų auklėjimui, jų pritraukimui yra ir jaunimo garantijų fondas, ir tęstinio mokymo visokios schemos, ir profesinio mokymo neformalus ugdymas“, – tvirtino D. Pavalkis.

Grupė Seimo narių tokias Konstitucijos pataisas įregistravo šių metų kovą. Anot šių pataisų iniciatorių, mokyklos nusprendę nelankyti 16 metų jaunuoliai tampa socialinės rizikos grupe, ir tokios pataisos teigiamai paveiktų šalies švietimo, socialinę ir ekonominę raidą.

Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos vykdomo tarptautinio tyrimo PISA, kuriame tikrinami įvairūs penkiolikmečių mokinių gebėjimai, rezultatai rodo, jog Lietuvos mokiniai atsilieka nuo kaimyninių šalių. Matematikos raštingumo gebėjimuose pernai Lietuva užėmė 37-ąją, skaitymo gebėjimų srityje – 39-ąją, gamtamokslinio raštingumo – 30-ąją vietas.

„Jeigu kalbėtume apie PISA rezultatus, jie iš esmės 8 metus, kiek buvo daryta, yra nepasikeitę, jie netgi pagerėjo (...), bet mūsų netenkina tai, kad mūsų kaimynai keliauja į priekį žymiai greičiau, keliauja su geru pagreičiu, o mes tarsi ir stovime toje pačioje vietoje“, – sakė D. Pavalkis.

Ministro teigimu, besirūpinant švietimo kokybe, stengiamasi, jog mokiniai būtų kuo dažniau testuojami tam, kad būtų galima matyti mokyklos, mokinių ir mokytojų pažangą. Dabar apie pusę mokyklų savanoriškai įsivertina savo žinias tam tikrose specialybėse. Svarstoma, kad ši testavimo sistema dešimtokams, aštuntokams, šeštokams ir ketvirtokams galimai taps privaloma.

„Po vieną kitą testą, kad pasižiūrėtume, kaip atrodo jų pasiekimai ir kitimas, svarbiausia. Ne absoliuti reikšmė, bet pakitimas – nuo ketvirtos iki šeštos, nuo šeštos iki aštuntos ir iki dešimtos klasės“, teigia ministras.

Ar ši sistema taps privaloma visoms mokykloms, turėtų paaiškėti iki kitų metų rugsėjo.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...