captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dvikovos vienmandatėse: Darbo partija prieš konservatorius

DELFI pateikia paskutinę dvikovų vienmandatėse rinkimų apygardose analizę. Šįsyk – valdančiųjų konservatorių ir rinkimus daugiamandatėje laimėjusios Darbo partijos kandidatų akistatas.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

DELFI pateikia paskutinę dvikovų vienmandatėse rinkimų apygardose analizę. Šįsyk – valdančiųjų konservatorių ir rinkimus daugiamandatėje laimėjusios Darbo partijos kandidatų akistatas.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) su „darbiečiais“ varžosi dešimtyje apygardų. Čia rinkimų rezultatai gali lemti daug – galbūt net tai, kuriai partijai bus patikėta formuoti naują vyriausybę.

Po pirmojo turo konservatoriai atrodo truputį stipresni. Šešiose iš dešimties apygardų jie prieš dvi savaites pelnė daugiausiai rinkėjų simpatijų, o likusiose „darbiečių“ persvara retai viršija 2 procentinius punktus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis pranašauja, kad bent 6–7 apygardose pergalę švęsti turėtų konservatoriai.

Eksministras prieš „darbiečių“ nemylimą „darbietį“

Viena įdomesnių dvikovų turbūt rutuliosis Vilniuje, Fabijoniškių apygardoje. Čia pirmą turą nežymiai persvara laimėjo TS-LKD kandidatas, po motinos verslo skandalo iš ūkio ministro posto pasitraukęs Dainius Kreivys. Su juo varžosi buvęs Seimo pirmininkas, į Darbo partiją pernai įsiliejusios Naujosios sąjungos buvęs lyderis Artūras Paulauskas.

Pastarasis politikas, kaip paaiškėjo, negali pasigirti visų partiečių palaikymu. DELFI paviešintuose vaizdo įrašuose, kuriuose užfiksuotos galimos derybos dėl kalinių balsų pirkimo Darbo partijos naudai, patys „darbiečiai“ aiškina, kad už A. Paulauską balsuoti nereikia.

Kaune – N. Venckienei prijaučiančio konservatoriaus persvara, alaus krašte pirmauja blaivininkas

Ryškesnę persvarą prieš „darbiečius“ konservatoriai turi trijose apygardose.

Didžiausią pranašumą Pasvalio-Panevėžio apygardoje, aludarių krašte, per pirmąjį turą pademonstravo kovotojas už blaivybę – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Prieš ketverius metus jis čia nušluostė nosį šoumenų partijos lyderiui Arūnui Valinskui, o dabar per pirmąjį turą surinko beveik dvigubai daugiau balsų nei antroje vietoje likęs „darbietis“ Vytautas Liepa.

Darbo partijos kandidatai taip pat sugebėjo įsimaišyti į kovą Kaune, kur antrajame ture daugiausiai varžosi TS-LKD ir „Drąsos kelio“ politikai. Tiesa, pirmajame ture „darbiečiams“ aplenkti konservatorių nepavyko.

Aleksoto-Vilijampolės apygardoje Neringai Venckienei prijaučiantis konservatorius Rytas Kupčinskas per pirmąjį turą susikrovė daugiau nei 8 procentinių punktų persvarą prieš „darbietį“ Sigitą Klimą. Šilainių apygardoje eksministras Rimantas Dagys aplenkė Darbo partijos atstovą Saulių Girdauską. Tačiau konservatorius konkurentą pranoko nežymiai – tik kiek daugiau nei 5 procentiniais punktais.

Trečioji apygarda, kurioje TS-LKD turi pakankamai ryškų pranašumą po pirmojo turo, yra Plungės-Rietavo vienmandatė. Čia vienas konservatorių lyderių Jurgis Razma „darbietį“ Mindaugą Jurčių pirmajame ture pranoko beveik dvigubai.

Konservatorių kandidatas Julius Dautartas taip pat pranoko „darbietį“ pirmajame ture. Tačiau Nevėžio apygardoje jį ir Darbo partijos atstovą Petrą Narkevičių skyrė tik 0,85 procentinio punkto arba maždaug pusantro šimto balsų.

Keturiose apygardose pirmąjį turą laimėjo „darbiečiai“. Tačiau tik Anykščių-Kupiškio apygardoje jų pranašumas buvo ryškesnis: čia Darbo partijos atstovas Ričardas Sargūnas beveik 6 procentiniais punktais pranoko Joną Šimėną – tiek Prezidentės, tiek partijos bendražygių aštriai kritikuotą parlamentarą. Likusiose trijose apygardose skirtumas tarp pirmąjį turą laimėjusio „darbiečio“ ir antrą vietą užėmusio konservatoriaus siekia tik apie 2 procentinius punktus.

M. Jastramskis: konservatoriai gali tikėtis 6–7 pergalių

TSPMI dėstytojas M. Jastramskis DELFI teigė, jog konservatoriai gali gana užtikrintai tikėtis pergalės keturiose apygardose. Esą Vilniuje D. Kreivys turėtų įveikti A. Paulauską, abiejose Kauno apygardose tikėtinas R. Kupčinsko ir R. Dagio triumfas, o A. Matulas „darbiečiui“ turbūt neužleis pozicijų Pasvalyje.

„Manau, kad Vilnių, Kauną ir Pasvalį-Panevėžį reikėtų labiau atiduoti konservatoriams. Pasvalys-Panevėžys yra jų rajoninė tvirtovė – tiek dėl A. Matulo, tiek konservatoriai, labiau – krikdemai, savivaldoje buvo labai stiprūs pastarąjį dešimtmetį. O dėl Vilniaus ir Kauno – manau, kad tendencija būtų, jog labiau jų jėgos susimobilizuos ir turėtų palaužti Darbo partijos kandidatų pasipriešinimą“, – kalbėjo M. Jastramskis, primindamas ir aiškią Liberalų sąjūdžio paramą konservatorių kandidatams.

Dėl J. Razmos pergalės, nepaisant didelės konservatoriaus persvaros po pirmojo turo, politologas nėra tiek užtikrintas.

„Plungės-Rietavo apygardoje ir kitose būtų sunku kažką prognozuoti. Rajonuose kairiosios jėgos ir Darbo partija stipresnės. Jeigu labai stipriai parems socialdemokratai Darbo partiją, jie lyg ir turi pranašumą prieš konservatorius“, – svarstė pašnekovas.

Anot jo, rajonuose „darbiečių“ pozicijas gali nulemti kitų opozicinių partijų rinkėjų aktyvumas. Esą jeigu rinkėjai, pirmajame ture balsavę už socdemus ar „tvarkiečius“, nutars antrajame ture nebalsuoti, tai bus paslauga TS-LKD kandidatams.

„Konservatorių rinkėjai labai ištikimai vaikšto į rinkimus. Ir tai yra labai stiprus koziris antrajame ture. Partija vienmandatėse labai stipri. Žiūrint 2004 ir 2008 m. rinkimų rezultatus, akivaizdžiai matosi, kad jie gerokai labiau „pasipelno“ iš vienmandačių apygardų negu iš proporcinės sistemos“, – aiškino M. Jastramskis.

TSPMI dėstytojo nuomone, konservatoriai gana drąsiai gali tikėtis bent 5 Seimo nario mandatų akistatose su „darbiečiais“, o palankiai susiklosčiusios aplinkybės šį kraitį gali dar padidinti.

„Bent jau pusę apygardų iš dešimties prognozuočiau konservatoriams, o susiklosčius geresnėms aplinkybėms – ir kokias 6–7. Bet čia optimistinis scenarijus konservatoriams“, – teigė pašnekovas.

Anot jo, įtakos „darbiečių“ rezultatams gali turėti ir balsų pirkimo bei rinkėjų papirkinėjimo skandalai. Tiesa, jie prieš antrąjį turą gerokai pritilo – tai esą parodo ir ketvirtadienį surengta studentų protesto akcija, į kurią susirinko tik apie 200–300 žmonių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...