captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dvikalbių lentelių Vilnijoje nebeliks?

Dalis politikų Seime tikisi, kad priėmus naują įstatymą jau kitąmet pavyks efektyviau kovoti su valstybinės kalbos nepaisymu lenkų tankiai apgyvendintuose Vilnijos rajonuose.
DELFI (Š. Mažeikos) nuotr.
DELFI (Š. Mažeikos) nuotr.

Dalis politikų Seime tikisi, kad priėmus naują įstatymą jau kitąmet pavyks efektyviau kovoti su valstybinės kalbos nepaisymu lenkų tankiai apgyvendintuose Vilnijos rajonuose.

Svarstys naują projektą

Dar šią savaitę Seimas turėtų svarstyti naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymą, kuris, be kita ko, draus viešuosius užrašus ne lietuvių kalba.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) vadovo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Valentino Stundžio teigimu, naujame įstatyme įtvirtinama, kad lietuvių kalba yra vienas svarbiausių valstybės suverenumo ir vientisumo požymių.

Todėl nustatomas lietuvių kalbos funkcionavimas visose viešojo gyvenimo srityse, reglamentuojama valstybinės kalbos tvarkyba, kontrolė ir atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą.

„Projekte išsamiau nustatomos lietuvių kalbos vartojimo normos įvairiose viešojo gyvenimo srityse: valstybės ir savivaldybių institucijų veikloje, jų santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis, aptariami vartotojų aptarnavimo bei informavimo reikalavimai, viešųjų užrašų normos ir kita“, – pabrėžė V. Stundys.

Teismų sprendimai nevykdomi

Naujas įstatymas draus viešuosius užrašus vien svetima kalba. Visas iškabas, parašytas tik lenkiškai ar rusiškai, savivaldybėms teks nukabinti. Jeigu bus atsisakoma tai daryti, šiuo darbu, vadovaudamiesi teismų sprendimais, užsiims policijos pareigūnai ir antstoliai.

„Visi viešieji užrašai turės būti valstybine lietuvių kalba“, – paaiškino V. Stundys.

Paklaustas, kaip bus su iškabomis, kuriose, be lietuvių, vartojama dar ir lenkų ar rusų kalba, ŠMKK vadovas nepateikė tikslaus atsakymo: „Diskusija apie tai vis dar vyksta. Bet kuriuo atveju negalės likti viešųjų užrašų vien nevalstybine kalba. O kaip bus pasielgta su dvikalbėmis lentelėmis, paaiškės vėliau. Valstybinės kalbos įstatymas nereglamentuos šių dalykų. Jis nustatys tik lietuvių kalbos būtiną viešą vartojimą.“

Anksčiau viešuosius užrašus kitomis kalbomis reglamentavo Tautinių mažumų įstatymas. Jis leido naudoti dvikalbes lenteles vietovėse, kur kitataučiai sudaro didelę gyventojų dalį. Tačiau šis įstatymas nustojo galioti dar prieš porą metų. Todėl dabar nė viename įstatyme neįrašyta, kad yra leidžiamos dvikalbės lentelės.

Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, taip pat kai kuriuose kituose administraciniuose teritoriniuose vienetuose jau daugelį metų gatvės žymimos dvikalbėmis lentelėmis – lietuvių ir lenkų kalbomis. Yra ir daugiau viešųjų užrašų dviem kalbomis. Pavyzdžiui, sostinėje esančiame Vilniaus rajono savivaldybės pastate visos informacinės nuorodos yra dvikalbės.

Jau kurį laiką teismai nagrinėja skundus dėl tokio nevalstybinės kalbos vartojimo viešojoje erdvėje. Teismai įpareigodavo Vilniaus rajono savivaldybę nukabinti dvikalbes lenteles su gatvių pavadinimais. Tačiau šie sprendimai neįvykdyti.

Nebegalės likti užrašų „Niemenczyn“

Kultūros ministerija siūlo iš naujo įteisinti leidimą tautinių mažumų apgyvendintose teritorijose naudoti dvikalbius užrašus.

„Kol kas svarstoma naujo Tautinių mažumų įstatymo, kuris galbūt ir reglamentuotų šiuos dalykus, koncepcija. Bet svarstymai, diskusijos tęsiasi ir dar neaišku, kiek laiko užtruks“, – teigė ŠMKK vadovas.

V. Stundys tikisi, kad naujas Valstybinės kalbos įstatymas leis sudrausminti tvarkos pažeidėjus. „Įstatyme aiškiai įrašyta, jog viešieji užrašai rašomi lietuvių kalba. Be to, nustatyta, kad vartojami tik oficialūs vietovardžių pavadinimai, parašyti tik valstybine kalba“, – kalbėjo politikas.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Nemenčinė viešai galės būti vadinama tik lietuvišku pavadinimu, nebegalės likti jokių užrašų, kad ši gyvenvietė yra „Niemenczyn“.

Naujasis Valstybinės kalbos įstatymas numatys kai kurias retas išimtis, kai bus leidžiama viešuose užrašuose vartoti ne lietuvių kalbą.

„Atskirais atvejais viešuosius užrašus būtų galima rašyti kita kalba, bet tai būtų galima daryti tik turizmo reikmėms. Tokius atvejus nustatytų savivaldos institucijos, suderinusios tai su Vyriausybės įgaliota valstybės institucija“, – tvirtino komiteto pirmininkas.

Sukurs vientisą kontrolės sistemą

Pasak V. Stundžio, naujame įstatyme įtvirtinama, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi mokėti ir gerbti lietuvių kalbą, kad kiekvienas asmuo turi teisę vartoti lietuvių kalbą ir ja gauti informaciją visose viešojo gyvenimo srityse, neapeliuodamas į šią teisę.

Kituose teisės aktuose siūloma įtvirtinti naują valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės sistemą.

„Dabar ją sudaro du savarankiški, jokiais valdymo santykiais nesusieti lygmenys – valstybės lygmuo, tai yra Valstybinė kalbos inspekcija, ir atskiras savivaldybių kalbos tvarkytojų lygmuo. Priėmus pataisas bus sukurta vientisa valstybinė kontrolės sistema ir Valstybinė kalbos inspekcija savo funkcijas vykdys per teritorinius padalinius“, – pabrėžė ŠMKK vadovas.

Kaltina įsipareigojimų nesilaikymu

Lenkų tautinės mažumos atstovai nepatenkinti Seime svarstomu nauju Valstybinės kalbos įstatymo projektu. „Lietuva yra prisiėmusi tarptautinius įsipareigojimus dėl tautinių mažumų teisių. Yra speciali chartija, kurią Lietuva yra ratifikavusi ir kuri yra Lietuvos teisės dalis“, – teigė europarlamentaras, Lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis.

„Bet jeigu dabartinė valdančioji dauguma nusiteikusi nesilaikyti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, atsakomybė už tai teks tik Seimui, kuris priims atitinkamus sprendimus“, – pridūrė jis.

Numatoma, kad naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymas įsigalios 2013-ųjų pradžioje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...