captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl naujos tvarkos per 2,5 mėn. „nurašė“ beveik 1 tūkst. daužtų automobilių

Dėl liepos 1-ąją įsigaliojusio įstatymo, VĮ „Regitros“ duomenimis, iki rugsėjo 15 d., buvo išregistruoti šimtai transporto priemonių. Valdininkų toks skaičius nestebina, o draudikai jau ragina keisti įstatymą.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Dėl liepos 1-ąją įsigaliojusio įstatymo, VĮ „Regitros“ duomenimis, iki rugsėjo 15 d., buvo išregistruoti šimtai transporto priemonių. Valdininkų toks skaičius nestebina, o draudikai jau ragina keisti įstatymą.

Liepos 1-ąją įsigaliojo tvarka, kad po avarijos automobilio būtinųjų remonto darbų kaštams viršijus 75 proc. jo rinkos vertės, transporto priemonė turi būti išregistruojama. Dėl šios priežasties leidimą dalyvauti viešajame eisme prarado jau 837 automobiliai.

Lietuvos Respublikos, Susisiekimo ministerijos, Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis DELFI sakė, kad išregistruotų automobilių statistika neturėtų stebinti. Jis teigė, kad vien 2013 m. užfiksuota beveik 3,5 tūkst. eismo įvykių, kurių metu buvo sužaloti ar žuvo žmonės. Tokių avarijų metu dažniausiai susiduria du ar daugiau automobilių. Taigi galima sakyti, kad vien tik į sunkius autoįvykius per metus patenka apie 7 tūkst. transporto priemonių. Lygindamas šią ir išregistruotų automobilių statistiką, ekspertas tvirtino, kad tai yra visiškai normalu.

Vietoj 75 proc. – 100 proc.

Nepaisant neutralaus statistikos vertinimo, V. Pumputis teigė manąs, kad priimant įstatymą dėl transporto priemonės išregistravimo po autoįvykio, turėjo būti patikslintos eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo taisyklės. Esą vietoje dabar minimų 75 proc. turėjo būti įrašyta 100 proc.

„Sutikime, kad tai – ne įstatymo problema, o Vyrausybės nutarimo taikymo, nes būtent Vyriausybės nutarimas kalba, kada yra pripažįstama, kad yra ekonomiškai netikslinga ją (transporto priemonę – DELFI) remontuoti“, – teigė V. Pumputis.

Ekspertas pusiau juokais pridėjo, kad lietuviui nėra automobilio, kurio jis negalėtų prikelti antram gyvenimui. Todėl, jo nuomone, pripažinti automobilį neeksploatuojamu būtų tikslingiau tada, kai jo žalos atlyginimas siekia 100 proc. jo vertės.

Pašnekovas taip pat akcentavo, kad šiuo metu taikoma 75 proc. žyma neatsirado šiaip sau. Panašią praktiką taiko kitos pasaulio valstybės. Pavyzdžiui, Vokietijoje, jei transporto priemonės taisymas viršija 75 proc. vertės, ji, taip pat kaip ir Lietuvoje, nebegali grįžti į viešąjį eismą.

„Be abejo, ši tvarka turi teigiamų ir neigiamų aspektų. Oponentai sakytų, kad reikia vertinti saugumo sistemas, kaip atstatyta transporto priemonė. Bet, kaip aš minėjau, lietuviams nėra transporto priemonės, kurios jie neatstatytų. Ar saugu iš kelių transporto priemonių sudėti vieną, ar ne, yra atskira tema“, – sakė V. Pumputis ir pridėjo sutinkantis, kad pigesnių automobilių savininkus ši įstatymo nuostata ir jos taikymas galėjo paveikti skaudžiau.

Draudikai dabartinei tvarkai nepritaria

Draudimo bendrovė „Ergo“ per maždaug pusantro mėnesio laikotarpį užfiksavo 131 transporto priemonę, kuriai buvo panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme. „Lietuvos draudimas“ susidūrė su 212 tokių automobilių. Dažniausiai leidimai panaikinami labiausiai Lietuvos vairuotojų mėgstamiems automobiliams: „Volkswagen“, „Audi“, „Opel“.

„Vidutinis tokiu būdu nurašomo automobilio amžius, mūsų duomenimis – 17 metų. 68 proc. nurašomų automobilių buvo senesni nei 15 metų. Seniausia nurašyta transporto priemonė – 33 metų amžiaus, o jauniausia – šių metų laidos“, – DELFI sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Kalbinti draudimo bendrovių ekspertai teigė, kad pirminė įstatymo idėja yra labai gera, bet buvo pasirinktas netinkamas būdas šią idėją įgyvendinti. Remonto kaštai po auto įvykio gali būti didesni nei 75 proc. automobilio vertės, bet pažeidimai gali neturėti jokios įtakos saugumui. Pavyzdžiui, automobilio perdažymas po avarijos tai pat laikomas būtinuoju remonto darbu. Senesnių, taigi ir pigesnių, automobilių perdažymas gali lengvai viršyti 75 proc. jo vertės. Tačiau tai nereiškia, kad transporto priemonė yra nesaugi.

Jau paruoštos pataisos

„Įstatymo nuostatos įtvirtina transporto priemonių techninės būklės gerinimo principus. Pastaruoju metu susiduriame ne su vienu eismo įvykiu, kurio metu automobiliai „išlaksto“ atskiromis dalimis. Prie tokių pasekmių prisideda ir technologinių normatyvų remonto metu nesilaikymas. Remontuojant automobilį po didelės avarijos privalu laikytis visų techninių reikalavimų, kad toks automobilis vėl būtų saugus, tačiau daugelis vairuotojų tokius automobilius remontuoja taupydami saugumo sąskaita“, – aiškino „Ergo“ Žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas.

Jis tvirtino, kad pasitaiko ir nesąžiningų vairuotojų, kurie po autoįvykio, kurio metu buvo stipriai sumaitotas automobilis, neatstato svarbiausių, saugumą užtikrinančių elementų, pavyzdžiui, saugos oro pagalvių ir parduoda automobilį nurodydamas, kad jis yra techniškai tvarkingas. Eksperto teigimu, toks nesąžiningas elgesys kito eismo įvykio metu gali turėti labai skaudžių pasekmių.

„Šio įstatymo pirminė paskirtis – didinti keliuose važinėjančių automobilių saugumą, t. y. išvengti tokių atvejų, kai važinėja iš kelių automobilių sulipdytos transporto priemonės. Įstatymas turėjo eliminuoti ne senus, o nesaugius automobilius“, – akcentavo A. Juodeikis. – Tačiau pagal tai, koks įstatymas buvo priimtas, draudimo kompanija neturi nei teisės, nei prievolės tikrinti, ar automobilis po avarijos yra saugus.“

DELFI primena, kad šią savaitę Seimas pritarė liberalo Eligijaus Masiulio pateiktoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti, kad į avariją patekusio automobilio leidimas dalyvauti eisme būtų panaikintas ar paliktas pagal transporto priemonės saugumą, o ne remonto kaštus.

Atsižvelgiant į teikiamas pataisas, draudimo bendrovės teiktų informaciją apie apgadintų transporto priemonių būklę techninės apžiūros duomenų bazei ir transporto priemonių registrui. Jei transporto priemonių pažeidimai turės tiesioginės įtakos eismo saugumui, tokiems automobiliams, siekiant toliau važinėti, neeilinė techninė apžiūra būtų privaloma. Šios įstatymo pataisos dar bus svarstomos Seimo rudens sesijoje.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...