captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teismai balsų pirkimą įvertina ir kaip išmaldos davimą

Šie rinkimai pasižymėjo skandalų gausa. Pirmiausia, didžiausios eilės rinkimų apylinkėse, vėliau itin lėtas balsų skaičiavimas, galiausiai daugybė pranešimų apie perkamus balsus ir kitus pažeidimus. Daugiausia kritikos teko Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Jos pirmininkas Zenonas Vaigauskas net viešai pasigailėjo sutikęs dirbti dar vieną kadenciją.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Šie rinkimai pasižymėjo skandalų gausa. Pirmiausia, didžiausios eilės rinkimų apylinkėse, vėliau itin lėtas balsų skaičiavimas, galiausiai daugybė pranešimų apie perkamus balsus ir kitus pažeidimus. Daugiausia kritikos teko Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Jos pirmininkas Zenonas Vaigauskas net viešai pasigailėjo sutikęs dirbti dar vieną kadenciją.

Dėl rinkimų įstatymo pažeidimų pradėta 14 ikiteisminių tyrimų. Beveik visi su balsų pirkimu susiję atvejai siejami su Darbo partija, kuri po pirmojo turo surinko daugiausia rinkėjų balsų. Deja, nuo įtarimų iki realių įrodymų kelias Lietuvoje labai tolimas, todėl patekti į Seimą, net ir esant įtarimams, kad vietą užtikrino pirkti balsai, visai nesudėtinga. Juolab kad ir teismai, pasirodo, gali balsų pirkimą vadinti išmaldos davimu, praneša LRT Televizijos laida „Savaitė“.

Balsavimo dieną VRK telefonas kaito nuo skambučių – tūkstančiai skambinusiųjų informavo apie rinkėjų papirkinėjimą.

„Mes matėm, kaip žmones veža autobusiukais, ištisi autobusai kai kuriose vietose. Kadangi reikia tų faktinių įrodymų, t.y., pamatyti tą procesą kaip biuletenis virsta į 10 litų, to pagauti nepavyksta“, – sako rinkimų stebėtojas Linas Kojala.

„Komisijos nariai, kurie turėtų užtikrinti rinkimų sklandą, absoliučiai apatiški, policijos buvo paprasčiausiai per mažai, jie atvažiuodavo pavėluotai“, – tvirtina rinkimų stebėtojas Vytautas Keršanskas.

Pirmoji pavojaus varpais ėmė skambinti socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė, per išankstinį balsavimą reikalavusi pašalinti Darbo partiją. Tačiau VRK pareiškė, kad partiją nušalinti vėlu, o policijos atstovas penktadienį LRT Televiziją informavo, kad pradėti tyrimą nėra pagrindo.

„Automobilių numeriai, policijos iškvietimas, asmenų nustatymas, aplinkybių išaiškinimas, net kai kurių rinkėjų prisipažinimai – kokių jiems dar reikia įrodymų? Aš matau tik vieną dalyką – VRK yra neįgali, o policija nenori arba negali tirti tokių nusižengimų“, – įsitikinęs teisininkas, kandidatės į Seimo narius M. A. Pavilionienės atstovas Arūnas Abraitis.

Tačiau žiniasklaidoje pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose galimos derybos dėl kalinių balsavimo – dešimt tūkstantinės sumos ir nurodymai balsuoti už Darbo partijos kandidatus. Suskaičiavus balsus, devyniose rinkimų apylinkėse, kuriose balsavo ir nuteistieji, – triuškinama Darbo partijos sėkmė. Taip pat aiškėja, kad daugiausiai balsų teko būtent slaptose derybose minimiems Vilniaus vicemerui Jonui Pinskui ir jo žmonai Živilei.

Vaizdo įraše apibūdinamas kaip „buvęs mentas“ 118-uoju įrašytas Viačeslavas Ždanovičius po reitingavimo pašoko į 48 vietą ir turi galimybių patekti į Seimą. V. Ždanovičius pripažįsta bendravęs su kaliniais, tačiau neigia pirkęs jų balsus. Prokurorai paprašė panaikinti V. Ždanovičiaus teisinę neliečiamybę.

Į prokurorų rankas atiduotas ir Zarasų-Visagino vienmandatėje apygardoje pirmaujantis Darbo partijos kandidatas Rimvydas Podolskis. Rinkimų prievaizdai pripažino, kad R. Podolskis papirkinėjo rinkėjus, todėl šiurkščiai pažeidė įstatymą. Zarasų gatvėse žmonės kalba tai, ką matė iš tiesų.

„Čia bet kas jums galės pasakyti: autobusai vežiojo tuos „bomžus“ iš Turmanto. Pasivadintų „Bambaline“ ir viskas. Kam čia „Darbo“ dar prisimeta?“ – kalbėjo Zarasų gyventojas.

Darbo partija nusiplovė savo mundurą – sustabdė įtariamų kolegų narystę. Darbo partijos lyderis įžvelgia šantažą. Mat Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlė sušaukti Valstybės gynimo tarybą.

„Žinot, vien mintis sukviesti Valstybės gynimo tarybą diskredituoja valstybę. Gerbiamieji, reikia visų pirma paskaičiuot, kas ten eina: Seimo Pirmininkas – konservatorius, Vyriausybės vadovas – konservatorius, Krašto apsaugos – konservatorius, Nacionalinio saugumo komiteto – konservatorius. Tai konservatoriai svarstys savo oponentus per rinkimus“, – teigė Viktoras Uspaskichas.

Jei tyrėjams pavyktų įrodyti kaltę ir skubiai nuteisti kurį iš kandidatų, teismo sprendimas įsiteisėtų tik po dviejų savaičių, tad priesaikos dieną toks kandidatas nebūtų laikomas teistu, jam nebūtų suvaržymų prisiekti. Kitaip tariant, vėl įgytų teisinę neliečiamybę, galėtų eiti aukštas pareigas valstybėje.

Rinkimų pažeidėjų bylos teismus pasiekia po pusmečio ar daugiau, kai nuslopsta dėmesys. Pakėlus kai kurių teismų sprendimus, aiškėja keisti dalykai: teisėjai savaip aiškina nusikaltimą. Štai per praėjusius savivaldybių rinkimus pareigūnai nutvėrė už rankos ignalinietį V. D., kai jis pirko asocialių asmenų balsus.

Prokuroras prašė teismą kaltinamajam skirti baudą, tačiau  trijų teisėjų kolegija taip vertino balsų pirkimą: „... V. D. davė išmaldą bei priminė apie artėjančius rinkimus, ragindamas balsuoti už L. S. bei pakalbinti pažįstamus balsuoti už minėtą partiją, vertintina ne kaip trukdymas pasinaudoti rinkimų teise, bet įstatymams neprieštaraujanti rinkimų agitacija“ (Ištrauka iš Vilniaus apygardos teismo 2012 gegužės 3 d. teismo nutarties; nutartį pasirašė teismo kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius, teisėjai Laureta Ulbienė, Jurgita Mačionytė).

Kitas teisiamasis vežė balsuoti ir už balsą mokėjo po 10 litų. Tačiau teismas kaltinamąjį ne tik išteisino, bet dar ir pagyrė, kad teisiamasis padėjo asocialiems asmenims susiorientuoti: „... neturėjo išankstinės pozicijos dėl to, už ką jie būtų balsavę, jei nebūtų papirkti, važiavo balsuoti tik todėl, kad buvo pasirūpinta transportu ir pažadėta už tai sumokėti.“ (Ištrauka iš Vilniaus apygardos teismo 2012 birželio 14 d. teismo nutarties; nutartį pasirašė teismo kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė, teisėjai Stasys Punys, Arūnas Kisielius).

Beje, abi šias nutartis pasirašė tie patys du teisėjai Laureta Ulbienė ir Arūnas Kisielius. Konstitucinės teisės ekspertas sako šiandien matąs vienintelę išeitį: Seimas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Anot teisininko, klaidinga būtų anuliuoti tik vienmandatės rinkimų apygardos rezultatus, daugiamandatės paliekant galioti.

„Aš spėju, kad jeigu žmogus buvo įkalbėtas, papirktas balsuoti už konkretų kandidatą, tai jis balsavo ir už sąrašą, kuriame tas kandidatas yra. Tai, vadinasi, ir sąrašas gavo balsų [...] Vis dėlto ne VRK turėtų spręsti šitą klausimą, o Konstitucinis Teismas kartu su Seimu. Jeigu Konstitucinis Teismas pasako, kad buvo pažeidimų ir jie esminiai, tada Seimas sprendžia, ar reikia naikinti tuos rezultatus, ar nereikia“, – sako konstitucinės teisės ekspertas Petras Ragauskas.

Seime jau įregistruotos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis siūloma už balsų pirkimą galiojančią maksimalią trejų metų nelaisvės bausmę didinti iki penkerių metų. Tačiau kokia iš to nauda, jei teismai labai dažnai mano, kad šie nusikaltimai nėra verti baudžiamosios atsakomybės ir taiko švelniausias Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas bausmes, visai kaltinamąjį išteisina, o dar, žiūrėk, ir pagiria?

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2012

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...