captcha

Jūsų klausimas priimtas

Škotijos atsiskyrimas atsilieptų ir mūsų saugumui?

Didžiųjų Lietuvos parlamentinių partijų lyderiai teigia, jog  Škotijai naudingiau negriauti Jungtinės Karalystės. Konservatorės Rasos Juknevičienės teigimu, Škotijos atsiskyrimas netgi galėtų turėti ilgalaikių pasekmių NATO bei ES saugumui.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Didžiųjų Lietuvos parlamentinių partijų lyderiai teigia, jog Škotijai naudingiau negriauti Jungtinės Karalystės. Konservatorės Rasos Juknevičienės teigimu, Škotijos atsiskyrimas netgi galėtų turėti ilgalaikių pasekmių NATO bei ES saugumui.

Ketvirtadienį įvyks Škotijos referendumas dėl nepriklausomybės. Portalo LRT.lt kalbinti Lietuvos parlamentarai teigia suprantantys nepriklausomos Škotijos valstybės šalininkus, tačiau tiek ekonomine, tiek saugumo prasme Škotijai esą kur kas naudingiau likti bendroje valstybėje.

Seimo vicepirmininkas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, jog iš nepriklausomybės šalininkų pasigenda rimtesnių atsiskyrimo argumentų.

„Nepriklausomybės idėjos, žinoma, patrauklios, ypatingai toms šalims, kurios yra ar buvo imperijų sudėtyse, nors šis atvejis visiškai kitoks, o Jungtinės Karalystės valdymas yra demokratiškas ir škotai jau šiandien turi plačią autonomiją. [...] Mane jaudina galimos pasekmės visų pirma pačiai Škotijai. Iš nepriklausomybės šalininkų per diskusijas negirdžiu, ką jie daugiau gali pateikti be nepriklausomybės idėjos, lieka labai daug neatsakytų klausimų“, – portalui LRT.lt komentavo G. Kirkilas.

Pasak socialdemokrato, Škotijos atsiskyrimas bet kuriuo atveju turėtų tam tikrą poveikį ir Europos Sąjungai (ES). „Škotija tuomet netektų ES ir NATO narystės teisių. Tai yra negatyvus faktorius, kurį demokratinės valstybės per tam tikrą laiką turėtų vienaip ar kitaip pozityviai išspręsti“, – tvirtina parlamentaras, pasak kurio, Londonas turi sėsti prie derybų stalo ir spręsti klausimus, kuriuos kelia nepriklausomybės šalininkai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė taip pat pabrėžia, jog dėl Škotijos atsiskyrimo gali susilpnėti ir NATO aljansas.

„Tai – nerimą keliantis procesas, nes Didžioji Britanija yra antroji pagal karinę galią NATO valstybė. Mes remiamės jos pajėgomis, prieš keletą metų ji įsijungė į mūsų Šiaurės ir Baltijos šalių grupę. Jos įsitraukimas į mūsų regiono saugumą yra be galo svarbus. Gynybos prasme Škotija yra labai svarbi tiek savo branduoliniu ginklu, tiek kitais pajėgumais. [...] NATO aljansas gali labai susilpnėti“, – pabrėžia R. Juknevičienė.

Pasak parlamentarės, jei Škotija atsiskirs, ši šalis turės iš naujo pradėti procedūras dėl prisijungimo prie NATO aljanso, „o tai reiškia, kad kai kurių NATO narių pozicija priimti naują valstybę gali būti labai neigiama“. „Taigi galime turėti labai ilgalaikių pasekmių, kurios atsilieps ir NATO stiprumui, ir ES saugumui, tuo pačiu ir mums“, – aiškina R. Juknevičienė.

Škotijos atsiskyrimo nepalaiko ir Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis Eligijus Masiulis. Jo partija šiuo klausimu esą laikosi tokios pačios nuomonės, kaip ir Europos liberalų ir demokratų aljansas.

„Mes esame už Didžiosios Britanijos nedalomumą. Ekonomine ir politine prasme Škotija, kuri turi pakankamai didelę autonomiją ir galima kalbėti apie dar didesnę, turėtų išlikti Britanijos sudėtyje“, – portalui LRT.lt komentavo E. Masiulis.

LS lyderis mano, jog referendume bus nedidelis balsų skirtumas tarp pasisakančiųjų „už“ ir „prieš“, tačiau kelių procentų skirtumas turėtų lemti, kad Škotija liks Didžiojoje Britanijoje. „Tam įtakos galėjo turėti ir karalienės Elizabeth II kreipimasis, kuris buvo visiškai netradicinis, iki tol karalienė nereiškė pozicijos“, – svarsto E. Masiulis. 

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis teigia gerbiantis Britanijos politiką, kuri leidžia apsispręsti žmonėms, tačiau, jei būtų Škotijos pilietis, pats taip pat nebalsuotų už Škotijos atsiskyrimą.

„Pasisakyčiau už vieningą Europos Sąjungą, bet reikia žiūrėti, kaip nuspręs tauta. Manau, šiuo metu nereikėtų skaldyti ES. Jei būčiau Škotijos pilietis, nebalsuočiau už Škotijos atsiskyrimą, nes manau, kad ji bendroje valstybėje turi daugiau naudos nei žalos“, – LRT.lt komentavo P. Gražulis.

Savo ruožtu Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys teigia turintis dvejopą atsakymą.

„Europos stabilumui atsiskyrimas būtų tam tikra problema ir iššūkis, [...] bet suprantu ir škotų norą turėti tam tikrą nepriklausomybę. [...] Prognozuoju, kad škotai neatsiskirs, bet ta diskusija jau sukėlė pakankamai rimtų dvejonių, kas po to darysis kituose regionuose. Žiūrint geopolitiškai, natūralu, kad tas klausimas jautrus, ypač šiuo laikotarpiu, bet iš kitos pusės, jie turi teisę kalbėti apie savo nacionalinės valstybės galimybes“, – tęsia V. Gapšys.

„Darbietis“ škotų norą atsiskirti sulygino ir su Lietuvos nepriklausomybės siekiu. „Kažkada ir mums reikėjo kovoti dėl savo nepriklausomybės, todėl būtume sunkiai supratę tuos, kurie sako: o kam jums to reikia, gal pabūkit sąjungoj. [...] Kai pasižiūri į istorinę kovą tose salose, kaip jos buvo suvienytos, tai natūralu, kad jie turi norą kovoti dėl savo nepriklausomybės ir tas noras gali būti pateisinamas. Žinoma, referendumo agitacija vyksta pakankamai ilgai, ir vieni, ir kiti gali išsakyti savo nuomonę. Tai yra visai kas kita, nei, tarkime, buvo sovietų laikais ar Kryme, kuriame referendumas buvo butaforija“, – aiškino V. Gapšys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...