captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaune paminėtos 56-osios Vengrijos revoliucijos metinės

Šį rudenį sukanka 56 metai nuo tų dienų, kai 1956-aisiais Budapešte kilęs pasipriešinimo prieš sovietinį režimą judėjimas išsivystė į revoliuciją. Nors ji buvo numalšinta, pasitelkus kariuomenę ir tankus, tačiau susilaukė nemažo atgarsio ir Lietuvoje. Kaune bei Vilniuje tuo pat metu vyko solidarumo su kovojančia už laisvę vengrų tauta demonstracijos.  
J. Stalino skulptūros – kurią vengrai nuvertė sukilimo metu – likučiai. Šiuo metu demonstruojama netoli Budapešto esančiame Atminties parke, wikipedia nuotr.
J. Stalino skulptūros – kurią vengrai nuvertė sukilimo metu – likučiai. Šiuo metu demonstruojama netoli Budapešto esančiame Atminties parke, wikipedia nuotr.

Šį rudenį sukanka 56 metai nuo tų dienų, kai 1956-aisiais Budapešte kilęs pasipriešinimo prieš sovietinį režimą judėjimas išsivystė į revoliuciją. Nors ji buvo numalšinta, pasitelkus kariuomenę ir tankus, tačiau susilaukė nemažo atgarsio ir Lietuvoje. Kaune bei Vilniuje tuo pat metu vyko solidarumo su kovojančia už laisvę vengrų tauta demonstracijos.

Vienoje iš tokių demonstracijų vietų – miesto centre, Vytauto prospekte esančiose Kauno senosiose kapinėse (Ramybės parke), ketvirtadienį surengtas Vengrijos įvykių paminėjimas. Jame dalyvavo šios šalies ambasadorius Lietuvoje Zoltanas Peccze`as, Kauno Stasio Lozoraičio mokyklos, Sąjūdžio judėjimo, miesto bendruomenės atstovai.

Vengrijos Respublikos ambasadorius padėkojo drąsiems lietuviams, kurie daugiau nei prieš pusšimtį metų, rizikuodami savo laisve, solidarizavosi su kovojančia Vengrija.

„Prieš dvi savaites mūsų šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas drauge su Vengrijos delegacija lankėsi Lietuvoje ir turėjo galimybę pamatyti Tuskulėnų memorialą. Tokiu būdu dar kartą susidurta su sovietų okupantų žiaurumo liudijimais, su sovietmečiu vykdytomis baisybėmis. Mes šiandien puikiai žinome laisvės kainą ir tai, ką teko mūsų tautoms patirti už ją kovojant.

1991 metų sausį jau vengrai galėjo išreikšti solidarumą Lietuvai, kovojusiai už savo nepriklausomybę. Vengrų ir kitų šalių atstovų neabejingumas, jų atvykimas į Lietuvą, solidarumas tomis tragiško sausio dienomis nuskambėjo tarptautiniu mastu. Okupantams jau nebuvo galima iškraipyti faktų, kas iš tikrųjų Lietuvoje vyko, ir nuslėpti tiesos bei lietuvių troškimo gyventi laisvai.

O neseniai, per NATO susitikimą Čikagoje, Vengrijos ministras pirmininkas pareiškė, kad Vengrija pasirengusi prisijungti prie NATO misijos Lietuvoje saugant oro erdvę. Sunkiai iškovotą mūsų laisvę turime branginti, drauge saugoti, jei reikės, – apginti“, – sakė ambasadorius Z. Pecė.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas priminė: nors anuomet sukilimas Kaune, lygiagrečiai su revoliuciniais įvykiais Vengrijoje, buvo numalšintas, panaudojant karinę jėgą, jis dar kartą lietuviams atkūrė mintyse panašius, tik kiek anksčiau vykusius įvykius Lietuvoje, kai iš Rytų atkeliavo „saulę atgabenę“ okupantai.

„Pasipriešinimas okupantams, galima sakyti, kiekvienoje laisvės troškusioje šalyje buvo vienodas. Abi jos – tiek Vengrija, tiek Lietuva - šiandien laisvos valstybės. Dabar turėtume neatsipalaiduoti ir nepamiršti, kad valstybės kūrimas vyksta nuolatos. Nedera atsipūsti, reikia darniai veikti, dirbti ir įveikti visas negeroves, kai jos trukdo laisvai bei oriai gyventi“, – kalbėjo Kauno meras A. Kupčinskas.

Labai pakili ir uždeganti buvo minėjime pasakyta Jaunųjų krikščionių demokratų atstovo Donato Puslio kalba. Budapešto ruduo, vengrų sukilimas ir ypač jo numalšinimas, anot jo, parodė, ko iš tikrųjų vertas komunizmas. Ir kad su brutaliu režimu negalima taikstytis, būtina jam priešintis, kovoti. „1956- jų Budapeštas įprasmina kovą už laisvę ir kiekvieno žmogaus atsakomybę“, – sakė jaunasis krikščionis demokratas.

Atmintinų pasipriešinimo okupaciniam režimui įvykių Kauno senosiose kapinėse dalyvis Ferdinantas Vaitiekūnas prisiminė minias kauniečių, tuomet susirinkusių per Vėlines pagerbti mirusiųjų atminimo.

„Šiose kapinėse buvo palaidotų karo lakūnų, nepriklausomybės kovų dalyvių, kitų iškilių žmonių kapai. Daug kas ateidavo tylomis pagerbti jų atminimo. O tą rudenį jau žinojome, kas įvyko Vengrijoje. Tebealsuojantį partizaninio judėjimo už laisvę dvasia Kauną pasiekė nerimą keliančios žinios. Ypač tuo, kas dedasi Budapešte, domėjosi jaunimas, studentija. Aš tuo metu studijavau dabartiniame Kauno technologijos universitete. Buvom su draugais kine, matėm kino kronikų, kurios rodė, kaip Budapešte tankai traiškė sovietams pasipriešinusius žmones.

Per Vėlines kapinėse susirinko didelė minia. Tiesa, dar iki tos demonstracijos dalis studentų buvo suimti, šimtai jaunų ir vyresnių kauniečių pateko į areštinę, į KGB rūsius. Kapinių prieigose, prisimenu, stovėjo kariniai sunkvežimiai, į juos grūdo demonstrantus. Mitingas vyko su šūkiais apie Vengrijos ir Lietuvos laisvės siekius.

Paskui minia patraukė Vytauto prospektu. Ėjome per Laisvės alėją, matėme, kad ją kertančiose gatvėse būriuojasi pasirengę kovai kareiviai, milicija. Nuėjom iki Muzikinio teatro, toliau eiti negalėjome. Šiaip taip keliese prasiveržėm pro tą apsuptį, kuri man galėjo nulemti naują tremtį. Nes dar nė dešimties nebuvau sulaukęs, kai kartu su tėvais atsidūriau Altajaus krašte. Grįžęs gyvenau su svetimais dokumentais. Tais laikais vien už pasisakymą, kai paminėdavai žodį „laisvė" galėjai lagerio gauti. Tačiau mes tada žinojome, kad išreiškę solidarumą Vengrijai, kartu išreiškiame ir Lietuvos laisvės siekį“, – prisiminė F. Vaitiekūnas.

Baigiantis mitingui Kauno senosiose kapinėse skambėjo A. Stulginskio mokyklos moksleivių deklamuojamos dviejų tautų – vengrų ir lietuvių poetų Atilos Jožefo ir Vinco Mykolaičio-Putino eilės bei lietuvių patriotinės dainos, kurias, pritardami jaunimui, dainavo visi mitingo dalyviai.        

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...