captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Landsbergis: jie gali nebent savo mušeikoms pasigirti

Pirmasis faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis teigia, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenko, per tarpininkus pasirašęs paliaubas su prorusiškais separatistais ir Maskva, balansuoja ant pavojingos ribos, bet elgiasi santūriai ir protingai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pirmasis faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis teigia, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenko, per tarpininkus pasirašęs paliaubas su prorusiškais separatistais ir Maskva, balansuoja ant pavojingos ribos, bet elgiasi santūriai ir protingai.

Taip politikas teigia remdamasis paviešintu „Trišalės kontaktinės konsultacijų grupės protokolu dėl prezidento Petro Porošenkos taikos plano ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyvų įgyvendinimo“.

Populiariai šis protokolas vadinamas paliaubomis tarp Kijevo, Rusijos remiamų separatistų ir Maskvos, jį pasirašė buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, Rusijos ambasadorius Ukrainoje Michailas Zurabovas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ambasadorė Heidi Tagliavini bei separatistų atstovai – Aleksandras Zacharčenko bei Igoris Plotnickis.

Ukrainos prezidentas P. Porošenko trečiadienį pranešė, kad ugnies nutraukimo planas įgyvendinamas ir kad situacija pasikeitė kardinaliai: nebežūsta kariai, keičiamasi įkaitais. Tačiau ar sudaręs paliaubas ne tik su Rusija, bet ir su separatistais, P. Porošenko neįteisino jų egzistavimo? Ar tai Ukrainos prezidentas nepamynė Vakaruose taikomo principo nesiderėti su teroristais – būtent taip Ukraina vadina prorusiškus separatistus.

V. Landsbergis: separatistai galės pasigirti nebent mušeikoms

„Aš manau, kad jis balansuoja ant pavojingos ribos, bet labai protingai balansuoja, santūriai ir protingai. Jis neatsisako paduoti rankos užpuolikui, jis su juo kalbasi telefonu, nes jo tikslas aukštesnis nei konfliktas ar asmeninis pyktis bei parodymas, koks tu blogas. Jam svarbu (ir jis tai kol kas pasiekė), kad nebūtų šaudoma, kad nežūtų daugiau žmonių, kad tie, kurie paimti į nelaisvę, nebūtų kankinami, žeminami, vedžiojami gatvėmis, kur juos apspjaudo ir apmėto. Tai baisus fašistinis elgesys. Net hitlerininkai to nedarė, kad vestų belaisvius visuotiniam pasityčiojimui“, – teigia V. Landsbergis.

Klausiamas, ar vadinamuoju paliaubų protokolu Ukraina nelegalizavo separatistų, kuriuos pati vadina teroristais, V. Landsbergis su tokiu teiginiu nesutiko. Pasak politiko, A. Zacharčenka ir I. Plotnickis gal ir sėdėjo prie bendro stalo, tačiau tuo galės pasigirti nebent „savo mušeikoms“, nes oficialiuose dokumentuose jie niekam neatstovauja.

„Gali jie savo mušeikoms pasigirti, kad štai juos priėmė prie normalaus stalo. Bet jie už to stalo sėdėjo be jokių titulų, tiesiog kaip stebėtojai, kaip dalyviai, kurie ten buvo. Detalaus protokolo nėra, ką jie kaip kalbėjo, sunku pasakyti, ar jie kišo savo mintis, ar ką, bet dokumentuose to visiškai nėra“, – sakė politikas.

„Bet kadangi jūs formuluojate, kad galbūt P. Porošenko derasi su teroristais, tai ten visiškai to nematyti. Jis, be abejo, telefonu nuolat derasi su V. Putinu. Na, jeigu jūs V. Putiną laikote teroristu, tai nebūtinai aš turėčiau su tuo ginčytis, bet kol kas palikime atvirą klausimą“, – teigė V. Landsbergis.

„Specialus statusas“ – kas tai?

Paprašytas įvertinti P. Porošenkos teiginius, kad kitą savaitę Aukščiausiajai Radai bus pateiktas įstatymo projektas dėl „specialaus statuso“ suteikimo kai kuriems rajonams Luhansko ir Donecko srityse, V. Landsbergis svarstė, jog kol kas nėra žinoma, koks bus įstatymo projektas.

„Susitarime yra tam tikras momentas, kurį komentuoja ir Ukrainos vyriausybė, kad tai nėra joks pripažinimas tų pasiskelbusių neteisėtų struktūrų, bet matoma valdžios decentralizavimo idėja. Kai kuriems atskiriems regionams Donecko ir Luhansko srityse (ne visoms sritims) užtikrinamas atskiras ar ypatingas statusas, liečiantis ekonomines, kalbines, kultūrines laisves. Apskritai, dėl kalbinių problemų tai ten buvo išsišokimas Radoje, kurio nepasirašė nei Rados pirmininkas, nei Vyriausybė, bet jis buvo eksploatuojamas – kad įvedama vien tik ukrainiečių kalba. Tiems, kurie dėl to rūpinasi, P. Porošenko seniai pasakė, kaip bus sureguliuota dvikalbystė. Galbūt tai ir bus pasiūlyta Radai?“, – svarstė Lietuvos politikas.

DELFI primena, kad šių metų vasarį, kai po protestų Ukraina plūdo krauju ir šalies parlamentas atstatydino prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, žibalo į ugnį įpylė Aukščiausiosios Rados sprendimas atsisakyti prieš dvejus metus priimto įstatymo, kuriuo tautinių mažumų gausiai gyvenamose teritorijose buvo užtikrinama dvikalbystė. Tai paskatino rytinių Ukrainos regionų separatizmą ir sudarė sąlygas Rusijai kalbėti apie rusakalbių teisių gynybą.

Rusija jau pripažino, kad Ukraina – užsienis

V. Landsbergis svarstė, kad šiuo metu pasirašius paliaubų protokolą ginkluotas konfliktas yra pristabdytas. P. Porošenko trečiadienį paskelbė, kad Rusija iš Ukrainos išvedė apie 70 proc. savo karių.

„Kol Ukrainos žemėje yra Rusijos kareivių, tol ginkluotas konfliktas tęsiasi, bet matome susitarimą, kad jie turi būti nedelsiant išvesti. Todėl pavojinga ginkluoto konflikto stadija tarp Ukrainos ir Rusijos šiek tiek atsitrauks. Bet protokole nieko nekalbama apie Krymą, apie karinę jo okupaciją ir aneksiją, tartum tai palikta atskirai. Nors kalbant apie Ukrainą – Ukrainos teritoriją, Ukrainos sienas, kurios turi būti užtikrintos, monitoringas turi būti įvestas – tai iš tikrųjų Rusija pripažįsta, kad Ukraina turi sieną, kuri bus ir egzistuos ir kad Ukraina yra užsienis. Tai jiems nelabai lengva, bet tokia kaina einama į santykių susitvarkymą“, – teigė Lietuvos politikas.

V. Landsbergis taip pat atkreipė dėmesį, kad paliaubų susitarime, kuris buvo paviešintas, kalbama ne apie belaisvius, bet apie įkaitus. Politikas mano, kad toks terminas atsirado neatsitiktinai.

„Iš tiesų tai yra belaisviai. Bet jeigu sutarta juos vadinti įkaitais, tai įkaitus ima teroristai. Netiesiogiai patvirtinama, kad vyksta susirėmimai su teroristais, kurie ima įkaitus. Tai patvirtino ir Rusija, Rusijos ambasadorius, kuris pasirašė po šitomis formuluotėmis“, – teigė Lietuvos politikas.

ESBO paviešino „Trišalės kontaktinės grupės protokolą dėl Ukrainos prezidento P. Porošenkos taikos plano ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyvų įgyvendinimo“, kuris buvo pasirašytas Minske rugsėjo 5 dieną. Protokolas numato 12 žingsnių planą, kurio šalys įsipareigojo laikytis:

1. Užtikrinti nedelsiamą ugnies nutraukimą iš abiejų pusių.
2. Užtikrinti ESBO režimo laikymąsi dėl nusiginklavimo monitoringo ir patikrinimo.
3. Įgyvendinti valdžios decentralizavimą, įskaitant Ukrainos įstatymo priėmimą „Dėl laikinų vietinių valdžios institutų kai kuriose Donecko ir Luhansko regionų vietovėse“ (įstatymas dėl specialaus statuso).
4. Užtikrinti nuolatinį Rusijos-Ukrainos valstybės sienos monitoringą ir patikrinimą, kurį įgyvendins ESBO, sukurti saugumo zoną pasienio tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos regione.
5. Nedelsiant paleisti įkaitus ir neteisėtai sulaikytus asmenis.
6. Priimti įstatymas, kuriuo draudžiama persekioti ir bausti asmenis, susijusius su įvykiais Ukrainos Donecko ir Luhansko regiomuose.
7. Tęsti įtraukiantį nacionalinį dialogą.
8. Imtis veiksmų, kad būtų pagerinta humanitarinė situacija Donbase.
9. Užtikrinti pirmalaikius vietos savivaldos rinkimus pagal Ukrainos įstatymą „Dėl laikinos tvarkos ir laikinos vietos valdžios konkrečiose Donecko ir Luhansko regionų vietovėse“ (įstatymas dėl specialaus statuso).
10. Patraukti nelegalias ginkluotas grupes, karinę įrangą, kovotojus ir samdinius iš Ukrainos teritorijos.
11. Priimti programą dėl ekonominio Donbaso regiono atsigavimo.
12. Užtikrinti konsultacijų dalyvių asmeninį saugumą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po Rusijos invazijos

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...