captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bręsta esminė reforma: patiks studentams, bet ne universitetams

Vakarų Europoje universitetą galima baigti per 3 metus, tačiau Lietuvoje tam iki šiol prireikia 4.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vakarų Europoje universitetą galima baigti per 3 metus, tačiau Lietuvoje tam iki šiol prireikia 4.

Nors daugumai universitetų patogiau pinigus iš studentų ar valstybės imti visus ketverius metus, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pagaliau ryžtasi siūlyti įteisinti 3 metų bakalauro studijas.

Trejus metus bakalauro studijos trunka Jungtinėje Karalystėje, išskyrus Škotiją, Skandinavijos šalyse, Olandijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Estijoje. Latvijoje bakalauro studijos trunka 3-4 metus. Lietuvoje iki šiol studijos daugiausia trunka 4 metus.

Apie tai, kad kai kurias studijas reikėtų intensyvinti ir trumpinti, viešėdamas DELFI interneto konferencijoje pareiškė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. „Aš asmeniškai manyčiau, kad mokslo trukmę reikia trumpinti intensyvinant studijas. Pagrindai tam yra numatyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisose“, – žadėjo D. Pavalkis.

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus teigia, kad siūloma įstatyme įtvirtinti nuostatą dėl 3 metų bakalauro studijų. Kito žingsnio laukiama iš aukštųjų mokyklų, kurios pagal Konstituciją yra autonomiškos.

Pasak R. Vaitkaus, 3 metų studijos iškelia klausimą, ko turėtų būti mokoma: reikia apibrėžti studijų turinį ir ką 3 metų studijas baigęs asmuo gali veikti. „Daugelis aukštųjų mokyklų nerimauja, kad pirmame kurse tenka lopytis dalies vidurines baigusių moksleivių spragas. Tikiuosi, įstatyme bus įtvirtinta galimybė turėti trejų metų bakalauro studijas, tačiau tikroji reforma ateis šiek tiek vėliau: turėsime rasti susitarimą tarp bendrojo lavinimo sektoriaus ir aukštojo mokslo sektoriaus. Tik esant tokiam susitarimui bus priimti sprendimai“, – kalbėjo R. Vaitkus.

Viceministro teigimu, galima diskutuoti, ar studijų trukmė garantuoja kokybę. Jo nuomone, pirmiausia kokybės garantas – gera studijų aplinka, struktūra ir puiki dėstytojų kvalifikacija. R. Vaitkus sutinka, kad studijų trumpinimas universitetų nevilioja dėl finansinių priežasčių.

„Labai blogai, kad universitetų siekis – ne kokybė ir ne siekis išgarsėti pirmiausia savo stiprybėmis, kokybiškomis studijomis, o susirinkti kuo daugiau lėšų, kad galėtų personalas išgyventi. Šita bėda, deja, persekioja dalį universitetų ir kai kurie iš tikrųjų stengiasi pritraukti bet ką, kas gali studijuoti, nuleidžia kartelę, mažina kainas, kitaip vilioja“, – dėstė R. Vaitkus. Pasak jo, jei studijos trumpėtų vieneriais metais, reikėtų karpyti maždaug 20 proc. personalo. To niekas nenori imtis, ypač žinant tai, kad studentų mažės dar iki 2020 m.

MRU trumpinti studijas pradėjo pirmasis

Mykolo Romerio universitetas (MRU) pirmasis pradėjo trumpinti studijas. Dabar daugumos MRU siūlomų programų studijos trunka 3,5 metų. Tai negalioja teisės, psichologijos programoms. Sutrumpinti studijų iki 3 metų MRU neleido Mokslo ir studijų įstatymas.

MRU studijų prorektorius Giedrius Viliūnas pritaria, kad Lietuvai reikia lygiuotis į tarptautinę praktiką. „Net sunku paaiškinti, kodėl Lietuvoje tokia sistema likusi. Turbūt viskas susiję su tam tikra inercija – tiesiog programos tokios sukurtos ir iš inercijos funkcionuoja“, – kalbėjo G. Viliūnas.

G. Viliūno teigimu, keičiant sistemą reikėtų konceptualiai permąstyti, kas yra mūsų aukštasis mokslas, ko mes siekiame, kas yra bakalauras ir magistras. Mat buvusi penkerių metų sistema, kuomet po penkerių metų iškart gaudavai magistro laipsnį, į dvikopę padalyta beveik mechaniškai, be gilios diskusijos.

MRU sako norėjęs būti lankstus ir pirmasis pasiūlė negaišti laiko aukštojoje mokykloje – studijas sutrumpino iki pusketvirtų metų. „Tačiau tai nepatogu. Mūsų studentai susiduria su problemomis. Jei jie, tarkime, po bakalauro nori stoti į magistrantūrą, turi laukti pusę metų, ieškotis laikino darbo. Atsiranda lengvas chaosas“, – kalbėjo prorektorius. Tačiau, sako jis, tą patį studijų turinį sutalpinti į trumpesnę programą įmanoma. Štai praėjo keletas metų ir dalis trumpesnių studijų programų pakartotinai akredituotos, jas įvertino užsienio ekspertai.

P. Baršauskas: pirma reikia reformos mokykloje

„Tai gilesnis ir labai rimtas klausimas: jei daryti tokią reformą, pirmiausia reikia tvarkyti švietimo reformą. Kodėl? Esmių esmė – štai pas britus vaikas ateina visai kitaip paruošas. O mes gi universitetuose dar mokyklinių programų darome. Pirmiausia reikia kito produkto, kuris ateina iš mokyklos, o tada laisvai galima iškelta galva sakyti: taip, per 3 metus mes galėtume padaryti“, – tvirtina Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) pirmininkas, Kauno technologijos universiteto rektorius profesorius Petras Baršauskas

Pasak P. Baršausko, trumpinti studijas nėra paprasta ir lengva technologinėse ar kai kuriose kitose specialybėse, tačiau socialiniuose moksluose tikrai tą būtų galima daryti. Tačiau, kartoja jis, pirmiausia būtina mokyklos pertvarka. P. Baršausko teigimu, universitete neturi būti kartojama anglų kalba, matematika – kai kurių bendrųjų dalykų žinios turi būti stipresnės jau mokykloje.

P. Baršauskas sutinka, kad dabartinė sistema universitetų neskatina siekti efektyvumo: kartu su studentu gaunamas valstybinis arba privatus finansavimas. Taigi kokybę derinti su ekonomika sunku.

G. Steponavičius: tai neturi būti daroma mechaniškai

Pasak buvusio švietimo ir mokslo ministro liberalo Gintaro Steponavičiaus, pradėjus aukštojo mokslo reformą, pagrindinis taikinys buvo aukštesnė studijų kokybė. Ir reformos pradžioje, ir vėlesniame etape svarstyta apie atskirų universitetų iniciatyvas trumpinti studijas. „Mes puikiai suvokėme, ir aš manau, kad sustygavus mūsų aukštojo mokslo sistemą, akademinę studijų kokybę kilstelėjus į aukštesnį lygį, tik tada galime kalbėti apie trumpesnes studijas“, – sako G. Steponavičius.

Pasak G. Steponavičiaus, judėti šia kryptimi verčia gyvenimas. Universitetai turi atliepti studentų lūkesčius. „Tačiau tas žingsnis negali būti daromas mechaniškai trumpinant studijas. Turi būti žiūrima į kokybės reikalavimus, kurie ne viename universitete šlubuoja. Žingsnis turi būti subrandintas, kai namų darbai bus padaryti kokybės fronte, mes galėsime kalbėti apie trumpesnes studijas“, – mano liberalas.

Stebisi laisvu laiku

To metu dalis studentų sako, kad studijų metu daug laisvo laiko.

„Mano dukra studijuoja Dailės akademijoje. Kai studijuoja, būna užimta, tačiau vasarą laisva trinasi tris mėnesius. Mokslo metai dailės akademijoje prasideda tik spalį, dar 2 savaites trunka grafikų derinimas. Žmonės nori intensyviau studijuoti, nes dabar nei pradėti darbo, nei atsidėti vien studijoms“, – pasakoja vilnietė Liucija.

Jos nuomone, vietoje ištęstų ketverių metų užtektų trejų metų intensyvių sustyguotų studijų be „atostogų kaip pirmokams po tris mėnesius“. Pasak Liucijos, ypač gaila tų, kurie už studijas moka patys: jie už sumokėtus pinigus praktiškai tegauna pusės metų studijas.

Apie neintensyvų tvarkaraštį DELFI konferencijoje kalbėjo ir studentas Petras, ministro D. Pavalkio klausęs, kada pas mus studijuosime 3 metus.

„Antrame kurse dvi dienas per savaitę turėjau po vieną paskaitą. Kodėl negalima skatinti universitetų, kad pinigus gautų ne už semestrus, o už kreditus? Dabar visi suinteresuoti, kad studijuotum kuo ilgiau“, – rašė studentas.

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...