captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujai reglamentuota žvalgybos institucijų veikla

Informacijos, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, rinkimo būdus, kuriais gali būti suvaržomos asmens teisės ar laisvės, sankcionuos apygardų teismai. Tai numatyta Seimo priimtame naujos redakcijos Žvalgybos įstatyme.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Informacijos, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, rinkimo būdus, kuriais gali būti suvaržomos asmens teisės ar laisvės, sankcionuos apygardų teismai. Tai numatyta Seimo priimtame naujos redakcijos Žvalgybos įstatyme.

Pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį galės būti atliekami šie veiksmai: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas, patekimas į asmens būstą, kitokias patalpas ar transporto priemones, jų apžiūra ir fiksavimas, dokumentų ar daiktų paėmimas ar slapta jų apžiūra ir fiksavimas, informacijos apie elektroninių ryšių įvykius gavimas, pinigų, piniginių srautų, vertybinių popierių, elektroninių ir kitų atsiskaitymo būdų, taip pat bet kokių finansinių operacijų stebėjimas ir fiksavimas.

Žvalgybos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimuose naujai reglamentuojami žvalgybos institucijų veiklos teisiniai pagrindai, uždaviniai, veiklos sritys ir principai, teisės ir pareigos, struktūra, veiklos kontrolės pagrindai ir būdai, taip pat nustatomas žvalgybos pareigūnų statusas, tarnybos eiga, tarnybinė atsakomybė, tarnybinis atlyginimas, socialinės ir kitos garantijos.

Pagal priimtas nuostatas žvalgyba ir kontržvalgyba bus atribojama nuo žvalgybą vykdančioms institucijoms nebūdingos nusikalstamų veikų tyrimo veiklos. Įstatyme įtvirtinama, kad pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos tikslas yra stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes.

Be to, nutarta nustatyti žvalgybos institucijas, jų teises ir pareigas, finansavimą, reglamentuoti žvalgybos institucijų veiklos kontrolę ir koordinavimą. Žvalgybos institucijų veiklos koordinatore paskirta Valstybės gynimo taryba, parlamentinę kontrolę vykdys Seimo statute nurodytas Seimo komitetas, Vyriausybė kontrolę vykdys pagal Konstitucijos ir įstatymų nustatytą kompetenciją. Skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, tirs ir nagrinės Seimo kontrolieriai.

Žvalgybos institucijos kiekvienais metais turės paskelbti neįslaptintas veiklos ataskaitas ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus pagal savo veiklos sritis. Kita informacija visuomenei ar atskiriems asmenims apie žvalgybos institucijų veiklą galės būti teikiama tik žvalgybos institucijos vadovo sprendimu.

Lietuvoje žvalgybos institucijų veiklą vykdo Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Už naują Žvalgybos įstatymo redakciją balsavo 63 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 16 parlamentarų.

Spalio 2 d. Seimas priėmė Kriminalinės žvalgybos įstatymą, kuris nustato teisinius kriminalinės žvalgybos pagrindus ir principus, uždavinius, kriminalinės žvalgybos subjektų teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą kriminalinėje žvalgyboje, kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą, taip pat finansavimą, koordinavimą ir kontrolę.     

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...