captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Kirkilas: sutarta dėl Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinės Asamblėjos spalį

Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinės Asamblėjos (PA) sutikimas turėtų vykti spalį Varšuvoje, sako Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinės Asamblėjos (PA) sutikimas turėtų vykti spalį Varšuvoje, sako Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas.

„Iš esmės, nepaisant įvairių keistų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimų, kuriuos sunku buvo paaiškinti, sutarėme, kad rengsime Asamblėją spalio mėnesį. Dabar Lenkijos eilė, tad Asamblėja vyks Varšuvoje“, – BNS sakė G. Kirkilas.

Šią savaitę su vizitu Lenkijoje viešėjęs G.Kirkilas tvirtino, jog sutarti dėl anksčiau sustojusio Parlamentinės Asamblėjos darbo nebuvo lengva.

„Jie buvo nustebę dėl tokio (VLKK – BNS) sprendimo, aš paaiškinau, kokia pas mus procedūra. Nelengva buvo, juo labiau, kad Lenkijoje dabar daug pasikeitimų, keičiasi Vyriausybė, vyksta daug diskusijų, mano partneriai vis vaikščiojo į koalicijos pasitarimus, ir rinkimų kampanija jau prasidėjusi“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija rugsėjo mėnesį paskelbė remianti originalią pavardžių rašybą dokumentuose užsieniečių sutuoktiniams, bet ne Lietuvos lenkams.

Savo paskelbtoje išvadoje parlamente svarstomam projektui dėl pavardžių rašybos liberalizavimo VLKK pasiūlė, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės. Kitais atvejais komisija siūlo išlaikyti „pagrindinį principą rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva jau seniai prašo, kad Lietuvos lenkų pavardės galėtų būti rašomos lenkiškais rašmenimis. Šis klausimas nuolat iškyla ir Lietuvos – Lenkijos dvišaliuose santykiuose.

Pasak G. Kirkilo, dvišalių santykių tarpvalstybinės sutarties vykdymas bus pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos PA tema, taip pat šalių bendradarbiavimo su Ukraina klausimas. Kalbėdamas apie dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius G.Kirkilas pažymėjo, kad iki Asamblėjos „būtų gerai prieš tai išspręsti kai kuriuos klausimus“.

Tuo metu Lenkijos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininkas Tadeuszas Aziewiczius portalui zw.lt teigė, kad dėl tikslios PA datos turėtų būti sutarta netrukus, kai bus matyti Lietuvos valdžios politikos pokyčiai tautinių mažumų atžvilgiu.

Lenkijos Seimo vicepirmininkas Cezary Grabarczykas savo ruožtu išreiškė viltį, kad nepaisant valdančiosios koalicijos sudėties, Lietuvoje bus laikomasi pasirašytų susitarimų.

Rugpjūtį iš valdančiosios koalicijos pasitraukė Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Lietuvos ir Lenkijos parlamentų PA tikėtasi surengti dar šių metų pavasarį, sausį net buvo suderinta posėdžio darbotvarkė, bet jos tiksli data vis nebuvo paskiriama.

Lenkijos pusė sako Lietuvą nevykdant draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, kurią 1994 metų balandžio 26 dieną pasirašė prezidentai Algirdas Brazauskas ir Lechas Walęsa (Lechas Valensa).“

Šia sutartimi abi šalys įsipareigojo leisti tautinių mažumų atstovams „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“ ir numatė, kad detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...