captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aplinkos apsauga: didžiausią nerimą gyventojams kelia oro ir vandens tarša

Didžioji dauguma europiečių (95 proc. iš 28 tūkst. apklaustų piliečių) teigia, kad aplinkos apsauga jiems svarbi asmeniškai ir daugelis mano, kad šioje srityje galima nuveikti daugiau, rodo „Eurobarometro“ apklausa. 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Didžioji dauguma europiečių (95 proc. iš 28 tūkst. apklaustų piliečių) teigia, kad aplinkos apsauga jiems svarbi asmeniškai ir daugelis mano, kad šioje srityje galima nuveikti daugiau, rodo „Eurobarometro“ apklausa.  

„Džiugu matyti, kad net ir sunkmečiu aplinkos apsauga sulaukia tokios tvirtos ir gausios paramos. Žmonės ypač sunerimę dėl oro ir vandens taršos, cheminių medžiagų ir atliekų, jie mano, kad kiekvienas privalo labiau stengtis saugoti aplinką“, – sakė už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas.  

Aplinkos apsauga ekonomiškai naudinga

Didelė žmonių dalis pritaria nuomonei, kad efektyvus gamtos išteklių naudojimas (Europos Sąjungoje – 79 proc., o Lietuvoje – 76 proc. taip manančių) ir aplinkos apsauga (ES – 74 proc.,  Lietuvoje – 68 proc.) gali paspartinti ekonomikos augimą. 80 proc. ES piliečių (85 proc. Lietuvos gyventojų) nuomone, ekonomika daro įtaką jų gyvenimo kokybei, tačiau 75 proc. ES piliečių (80 proc. Lietuvos gyventojų) mano, kad tokį pat poveikį turi ir aplinkos būklė, o 77 proc. ES piliečių (86 proc. Lietuvos gyventojų) įsitikinę, kad aplinkos problemos kasdienį jų gyvenimą veikia tiesiogiai. Labiausiai jie sunerimę dėl taršos – pirmiausia oro (ES – 56 proc., Lietuvoje – 64 proc.) ir vandens (ES – 50 proc., Lietuvoje – 53 proc.), taip pat dėl didėjančio atliekų kiekio ir gamtos išteklių išeikvojimo, rašoma Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešime.

Daugėja įsitikinusiųjų (ES – 59 proc., o Lietuvoje – 61 proc.), kad vertinant pažangą šalyje socialiniai ir aplinkos veiksniai turėtų būti ne mažiau svarbūs nei ekonominiai kriterijai. Dėl valstybės išlaidų ir investicijų 59 proc. ES piliečių (65 proc. Lietuvos gyventojų) laikosi nuomonės, kad šalies valdžios institucijos pirmenybę turėtų teikti aplinkai palankiems aspektams, o ne kainai.

Atsakomybė už aplinką didėja

Dar daugiau piliečių nei 2011 m. (75 proc.) teigia, kad yra pasiryžę pirkti ekologiškus produktus, net jei jie kainuotų šiek tiek daugiau. Didžioji dauguma (ES – 93 proc., Lietuvoje – 94 proc.) mano, kad stambūs teršėjai turėtų atlyginti už padarytą žalą aplinkai. Laikoma, kad aplinkos problemas veiksmingiausia būtų spręsti nustatant pažeidėjams didesnes baudas.

85 proc. europiečių (83 proc. Lietuvos gyventojų) įsitikinę, kad patys turi atlikti tam tikrą vaidmenį siekiant apsaugoti aplinką. Daugelis savo veiksmais ir elgesiu stengiasi ją tausoti. Dažniausiai tai daroma trimis būdais: rūšiuojamos perdirbamosios atliekos (ES – 72 proc., Lietuvoje – 62 proc.), vartojama mažiau energijos (ES – 52 proc., Lietuvoje – 35 proc.) ir vartojama mažiau vandens (ES – 37 proc., Lietuvoje – 21 proc.). Padaugėjo piliečių, manančių, kad apskritai apie aplinką jie informuoti gerai, tačiau 39 proc. ES piliečių (48 proc. Lietuvos gyventojų) pasigenda informacijos apie chemikalų, naudojamų kasdieniniuose produktuose, poveikį sveikatai.

Didelė dalis žmonių mano, kad siekiant apsaugoti aplinką galima nuveikti daugiau. 77 proc. ES respondentams (72 proc. Lietuvos gyventojams) atrodo, kad stambiųjų įmonių ir pramonės veiksmai nepakankami; 70 proc. ES piliečių (67 proc. Lietuvos gyventojų) tą patį mano apie savo šalies vyriausybes. 65 proc. ES piliečių (72 proc. Lietuvos gyventojų) įsitikinę, kad patys piliečiai galėtų nuveikti daugiau. Nustatyti trys svarbiausi prioritetai piliečiams, norintiems prisidėti prie aplinkos apsaugos: rūšiuoti perdirbamąsias atliekas (ES – 54 proc., Lietuvoje – 63 proc.), mažinti energijos vartojimą namuose (ES – 39 proc., Lietuvoje – 29 proc.) ir naudotis viešuoju transportu (ES – 39 proc., Lietuvoje – 35 proc.).

Parama ES veiksmams

77 proc. ES piliečių (80 proc. Lietuvos gyventojų) pritaria, kad aplinkai saugoti jų šalyje būtini Europos Sąjungos aplinkosaugos teisės aktai, o šeši iš dešimties mano, kad aplinkosaugos sprendimai ES turėtų būti priimami bendrai. 79 proc. ES piliečių (81 proc. Lietuvos gyventojų) taip pat mano, kad ES turėtų turėti galimybę patikrinti, ar aplinkosaugos teisės aktai jų šalyje taikomi tinkamai. 84 proc. ES piliečių (88 proc. Lietuvos gyventojų) pageidauja, kad ES skirtų didesnį finansavimą aplinkai palankiai veiklai remti. Maža to, dauguma piliečių (56 proc.) nori, kad ES imtųsi dar daugiau aplinkos saugojimo veiksmų.

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa dėl aplinkos surengta praėjus trejiems metams nuo ankstesnio pranešimo šia tema. Ji buvo vykdoma 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse nuo 2014 m. gegužės 11 d. iki balandžio 26 d. – siekta įvertinti ES piliečių suvokimą, požiūrį ir elgesį aplinkos atžvilgiu. Aplinkos generalinio direktorato pavedimu gimtąja kalba asmeniškai apklausti 27 998 respondentai, priklausantys įvairioms socialinėms ir demografinėms grupėms.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...