captcha

Jūsų klausimas priimtas

Buvęs VSD vadovas įsitikinęs: Baltijos valstybėms jau paskelbtas kitoks karas

Estijos saugumo policijos KaPo pareigūno Estono Kohvero pagrobimas yra akivaizdus Rusijos signalas Baltijos valstybėms ir Lenkijai po NATO viršūnių susitikimo. Tokios nuomonės laikosi buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus.
T. Lukšio (BFL)nuotr.
T. Lukšio (BFL)nuotr.

Estijos saugumo policijos KaPo pareigūno Estono Kohvero pagrobimas yra akivaizdus Rusijos signalas Baltijos valstybėms ir Lenkijai po NATO viršūnių susitikimo. Tokios nuomonės laikosi buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus.

Pašnekovas teigia, kad bet kokios žvalgybinės ar kontržvalgybinės operacijos, kurių rezultatai pateikiami viešai, paprastai priderinami prie politinio konteksto. Dėl šios priežasties M. Laurinkus net neabejoja, kad E. Kohveras iškart po NATO viršūnių susitikimo buvo sulaikytas neatsitiktinai.

„Daug dalykų nežinau, bet, manau, kad kai kurie metodai bėgant laikui nesikeičia. Mano nuomone, tas pareigūnas yra pagrobtas. Kokiomis aplinkybėmis ir kaip – paaiškės ateityje. Paprastai tarnybos kontržvalgybines operacijas atlieka stengdamosi nutverti už rankos. Jeigu yra ruošiamasi, tai planuojama iš anksto, viskas dokumentuojama, organizuojama. Taip daroma, kad būtų galimybė išeiti į viešumą, pasidaryti piarą. Bet yra dalykų, kurie ruošiami pagal reikalą. Reikalas gali būti politinis, keršto dalykai... Tada faktai, jeigu ir jų nėra, šiek tiek sukombinuojami, pritempiami prie to reikalo. Aš manau, kad šiuo atveju viskas padaryta pagal reikalą. Tas reikalas yra NATO viršūnių susitikimas. Man tai aišku. Didelės valstybės, ypač Rusija, visada tokias operacijas pritaiko prie didelių dalykų“, – DELFI sakė M. Laurinkus.

Buvęs VSD vadovas taip pat sako manantis, kad tai priminimas Baltijos valstybėms, kad joms paskelbtas kitoks karas nei Ukrainai – žvalgybinis karas.

„Tai signalas, kad karas bus vykdomas ne šarvuočiai, tankais, ar lėktuvais – tai žvalgybinis karas. Tai signalas NATO valstybėms šiame regione, kad prieš jas gali būti vykdomos panašios operacijos, bet kiekvienai valstybei jos gali būti skirtingos. Lietuvai kyla ypatingas pavojus, kadangi Lietuva šiuo metu yra labai aktyvi Amerikos šalininkė, sankcijų šalininkė. Tai jaučiasi iš įvairių Rusijos veiksmų. Pavyzdžiui, šiandien pasirodė pranešimas apie keliamas bylas pasitraukusiems iš sovietų kariuomenės po 1991 metų. Čia yra vienos ir tos pačios operacijos elementai“, – sakė M. Laurinkus.

Įvykių chronologija

Estija penktadienį apie 16 val. pranešė, kad 9 val. ryto iš Rusijos atvykę nenustatyti asmenys ties Luhamos pasienio punktu suėmė Estijos vidaus saugumo tarnybos pareigūną E. Kohverą, nors tuo metu pareigūno vardas ir pavardė nebuvo skelbiami.

Pasak Estijos pranešimų, pareigūnas ėjo tarnybines pareigas, susijusias su nusikaltimų per sieną prevencija. Turimais duomenimis, E. Kohveras suimtas grasinant ginklu, naudojant fizinę jėgą. Estija teigė, kad nusikaltimas įvykdytas jos teritorijoje. Teigiama, kad prieš šį pagrobimą buvo nustatytas radijo ryšio trukdymas bei mesta dūminė granata iš Rusijos teritorijos pusės.

Estijos valstybės saugumo tarnyba (VST) 17 val. surengė spaudos konferenciją, kurioje teigė, kad nesama priežasčių manyti, jog pagrobimas motyvuotas politiškai. Pirminiais duomenimis, 13 val. vietos laiku į skubų susitikimą buvo susirinkę Estijos ir Rusijos pasieniečiai. Rusijos pusė sakė neturinti jokių duomenų apie incidentą. Pasieniečiai aplankė incidento vietą, užfiksavo grumtynių pėdsakus.

Kiek vėliau nei 19 val. Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST) paskelbė pasienio zonos Pskovo srities teritorijoje sutrukdžiusi Estijos saugumo policijos departamento agentūrinę operaciją bei sulaikiusi E. Kohverą, kuris esą su savimi turėjo pistoletą „Taurus“ su šoviniais, 5000 eurų, specialios technikos slaptam garso įrašymui ir kitos žvalgybinio pobūdžio medžiagos.

Apie 23 val. Vakaro delfi.ee pasirodė Estijos saugumo policijos pranešimas, kad Rusija dar prieš paskelbdama apie Estijos saugumo policijos pareigūno sulaikymą pripažino neteisėtą sienos kirtimo faktą. „Tarp kitų dalykų, abiejų valstybių pasienio pareigūnai (Estijos ir Rusijos) surašė jungtinį protokolą dėl sienos pažeidimo, kuriame teigiama, kad pėdsakai veda iš Rusijos teritorijos į Estiją ir atgal, ne atvirkščiai. Rašytiniame dokumente teigiama, kad Estijos pilietis dingo po sienos pažeidimo“, – teigė Estijos saugumo policijos atstovas spaudai.

„Estijos pareigūnas neturėjo su žvalgyba susijusios medžiagos, jis atliko duomenų rinkimo užduotį, susijusią su sienos pažeidimais vykdant kontrabandą ir korupcinius nusikaltimus“, – sakė Estijos saugumo policijos atstovas.

M. Laurinkus: atkreipčiau dėmesį į tranzitą

M. Laurinkus sako tikintis, kad E. Kohverą pagrobė Estijos teritorijoje, tačiau, jo teigimu, Rusijos tarnybos paprastai stengiasi priešininkus pagauti už rankos. Pagrindinis operacijos tikslas, anot M. Laurinkaus, pademonstruoti, kad Estija šnipinėja Rusiją, padaryti šou – dėl šios priežasties E. Kohveras buvo viešai atvestas į teismas, galėjo būti fotografuojamas.

Buvusio VSD vadovo manymu, šalutinis tikslas – sulaukti neatsargių ir neatsakingų Estijos valstybės vadovų pareiškimų.

„Jie lauks iš Estijos atitinkamų pasakymų, veiksmų, kokios nors klaidos. Valstybių vadovai nėra itin gerai pasiruošę tokiai kovai, jie kartais ar žodžiu, ar veiksmu padaro netgi meškos paslaugą. Rusijos pusė laukia tokių veiksmų, kokio nors viešo netikslaus pasisakymo iš valstybės vadovo, kad galėtų greitai apdoroti ir paleisti į visuomenę. Žvalgybinės, kontržvalgybinės operacijos visada susijusios su politika. Jos priderintos prie politikos, gerai apgalvotos ir ruošiamos iš anksto“, – sakė M. Laurinkus.

Klausiamas, ar tiki, kad Rusijos FST sulaikytas E. Kohveras išties galėjo turėti užduotį, susijusią su kontrabanda, M. Laurinkus sakė, kad tai priklauso nuo tarnybos, bet, jo nuomone, tai visiškai įmanoma.

Kaip žinoma, Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas socialiniame tinkle „Twitter“ penktadienį skelbė, kad Estijos saugumo policija (KaPo), kaip ir JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB), dirba ir kontržvalgybinį darbą, ir kovoja su organizuotu nusikalstamumu: „Kai kuriais atvejais tai tas pats“.

Pašnekovas net neabejoja, kad Rusijos operacijos tęsis ir prieš kitas Baltijos valstybes bei Lenkiją, tik kiekvienai gali būti pritaikomas vis kitoks modelis.

M. Laurinkus pabrėžė, kad ypač jautri sritis Lietuvoje, kurioje galima būtų laukti provokacijų, – Rusijos karinis tranzitas į Kaliningrado sritį per Lietuvą.

„Manau, Lietuvai reikia labai intensyviai analizuoti ir galvoti, kokios priemonės bus jai pritaikytos. O variantų gali būti įvairių. Aš labai atkreipčiau dėmesį į tranzitą, tai, ko gero, Lietuvos jautriausias objektas, provokacijų objektas“, – sakė buvęs VSD vadovas.

M. Laurinkaus teigimu, įvykdžius tokio pobūdžio operacijas vėliau žiūrima šalies, prieš kurią veikiama, reakcija – stebima viskas: valstybės vadovų, politikų visuomenės veikėjų, žiniasklaidos reakcija.

„Tai tarsi yra žvalgyba mūšiu. Bandoma surinkti pirmąsias reakcijas. Niekas nepraeina veltui. Kiekvienas valstybės vadovo – prezidento, premjero, Seimo pirmininko – pasisakymas iš karto yra fiksuojami, žiūrima kokiame kontekste ir panašiai“, – sakė pašnekovas.

Pasiteiravus, ar gali būti, kad E. Kohvero pagrobimas buvo neplanuota žemesniojo sluoksnio FST pareigūnų saviveikla, M. Laurinkus tokius teiginius atmetė.

„Jokios saviveiklos nebūna, tai yra pasakos. Kadangi dėl karo su Ukraina viskas yra kovinėje parengtyje, tai susitelkimas yra ypatingas. Tos tarnybos koordinuoja tarpusavyje visus veiksmus ir planuoja. Netikiu tokiais pasakymais, tai neįtikėtina, kad kažkas savarankiškai priėmė sprendimą, kažką padarė. Kovinėje parengtyje esančios tarnybos taip nesielgia“, – reziumavo M. Laurinkus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...