captcha

Jūsų klausimas priimtas

Magistro diplomas tapo nereikalingas?

Magistro diplomas Lietuvos darbo rinkoje tampa nebereikalingas. Tokią tendenciją stebi ir akademinės visuomenės, ir Darbo biržos atstovai. Galima priežastis esą tokia: įgyti šią, aukštesnę už bakalauro, pakopą kainuoja nemažus pinigus, o įsidarbinant magistro diplomas pranašumu būna toli gražu ne visada. 
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Magistro diplomas Lietuvos darbo rinkoje tampa nebereikalingas. Tokią tendenciją stebi ir akademinės visuomenės, ir Darbo biržos atstovai. Galima priežastis esą tokia: įgyti šią, aukštesnę už bakalauro, pakopą kainuoja nemažus pinigus, o įsidarbinant magistro diplomas pranašumu būna toli gražu ne visada.  

Darbininkiškos profesijos – bene dažniausiai mirgančios Darbo biržos sąrašuose. Ir tarp ieškančių darbo, ir tarp siūlančių. Ir tik kas penkta laisva vieta yra specialistams, kuriems būtinas aukštasis išsilavinimas.

Bet darbuotojo konkrečiai su magistro ar daktaro laipsniu darbdaviams esą reikia, palyginti, retai. Dažniausiai pakanka bakalauro studijų, išskyrus specifinius darbus, siauras verslo sritis.

Cheminių medžiagų vertinimu ir konsultacijomis užsiimančios įmonės vadovo teigimu, jų darbuotojai turi turėti bent magistro diplomą. Esą tokie reikalavimai, dalyvaujant konkursuose, be to, tokių darbuotojų nori įmonės paslaugas perkantys užsakovai. 

„Magistrantūros studijos suteikia darbuotojui platesnį požiūrį į visą darbą, į jo atsakomybę. Jis gali priimti sprendimus ir įvertinti tų sprendimų poveikį“, – tvirtina UAB „Aplinkos vadyba“ direktorius Nerijus Dilba.

Darbo biržos teigimu, ieškančiajam darbo magistro laipsnis gelbėja tada, kai darbdavys turi iš ko rinktis. Bet jeigu tam tikros profesijos žmonių labai trūksta, tai jokio skirtumo, kiek ir kokių diplomų pretendentai turi – graibstomi visi. 

„Jeigu pasižiūrėtume į laisvų darbo vietų skelbimus, tai darbdaviai aiškiai neįvardina reikalavimo turėti magistro ar bakalauro studijų diplomą. Jie daugiau akcentuoja patirtį. Asmeninės savybės yra svarbios ir galbūt papildomos kompetencijos“, – sako Darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Liubertė.

Statistika rodo, kad krimsti tolesnius mokslus po pagrindinių studijų pasiryžta ne kiekvienas. Mat neretas skaičiuoja, ar triūsas dėl magistro diplomo tikrai atsipirks. Studijos, teigiama, gali atsieiti ir 15 tūkst. litų.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, priimtųjų į magistrantūros studijas skaičius piką buvo pasiekęs 2008-aisiais, bet jau 2009-aisiais smuko trečdaliu ir kasmet po truputį toliau mažėja.

„Situacija rinkoje yra tokia, kad ypač verslui nereikia diplomo kaip fakto. Reikia tam tikrų kompetencijų, gebėjimų, žinių. Iš tikrųjų pageidavimų [studijuoti] tradicinėse magistratūros studijose skaičius mažėja. Tačiau, kita vertus, populiarėja kitos magistrantūros, taip vadinkim, evoliucijos technikos“, – teigia  M. Romerio universiteto plėtros prorektoriaus pavaduotojas Šarūnas Sakalauskas.

Šiame universitete esą populiarūs dvigubi diplomai su užsienio aukštosiomis. Bet apskritai rinkoje labai pageidautini įvairūs mokymai ir kursai, kur reikiamų žinių darbuotojai gautų per porą mėnesių, o ne per porą metų. Tad prognozuojama, kad būtent toks poreikis ateityje keis magistro studijas ir jos taps labiau panašios į reikiamas verslui. Tiesa, magistro diplomas pliusu esą ir toliau išliks valdiškoje tarnyboje ir dalyje privačių sektorių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...