captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Matonis: Ukrainos kariuomenei Lietuvos skiriamos lėšos gali išgelbėti šimtus karių

Ukrainos kariuomenei Lietuvos skiriami 50 tūkst. eurų yra svarbus indėlis, sako gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis. „Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, neteikia karinės pagalbos Ukrainai. Jei paskaičiuosime, kiek už 50 tūkst. eurų galima įsigyti medikamentų, pamatysime, kad tai yra pakankamai svarbus indėlis. Tie pinigai gali padėti išgelbėti gyvybes ar padėti sveikti šimtams Ukrainos karių“, – kalba LRT.lt pašnekovas.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Ukrainos kariuomenei Lietuvos skiriami 50 tūkst. eurų yra svarbus indėlis, sako gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis. „Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, neteikia karinės pagalbos Ukrainai. Jei paskaičiuosime, kiek už 50 tūkst. eurų galima įsigyti medikamentų, pamatysime, kad tai yra pakankamai svarbus indėlis. Tie pinigai gali padėti išgelbėti gyvybes ar padėti sveikti šimtams Ukrainos karių“, – kalba LRT.lt pašnekovas.

Lietuva skirs 50 tūkst. eurų (172,5 tūkst. litų) į NATO fondą, iš kuriuo bus teikiama parama Ukrainos kariuomenei.

Gynybos apžvalgininko A. Matonio teigimu, iš pirmo žvilgsnio ne itin didelės sumos nuvertinti nereikėtų. Kadangi nei Lietuva, nei kitos NATO šalys neteikia karinės pagalbos Ukrainai, nesiunčia ten savo karių, ginklų, instruktorių, 50 tūkst. eurų suma gali būti efektyviai panaudota kitoms būtinoms reikmėms.

„Pinigai yra skirti mūsų krašto apsaugos sistemos, tačiau tos paramos forma, manyčiau, bus greičiau humanitarinė. Už tuos pinigus greičiausiai bus perkami maisto produktai, sausi daviniai, ypač reikalingi Ukrainos kariuomenei vaistai, antibiotikai, tvarsčiai, kitos medicininės priemonės, skirtos gydyti traumoms, patirtoms po mūšių.

Jei paskaičiuosime, kiek už 50 tūkst. eurų galima įsigyti medikamentų, pamatysime, kad tai tikrai nėra maža suma. Tai – pakankamai svarbus indėlis. Tie 50 tūkst. eurų gali padėti išgelbėti gyvybę ar padėti sveikti šimtams Ukrainos karių“, – teigia A. Matonis.

Ar pakaks lėšų įsipareigojimams vykdyti?

Be to, kad Lietuva 50 tūkst. eurų įsipareigojo paremti Ukrainos kariuomenę, NATO viršūnių susitikime Velse Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ketvirtadienį kartu su kitų septynių NATO šalių gynybos ministrais pasirašė Jungtinių ekspedicinių pajėgų steigimo ketinimų protokolą, taip pat buvo suderinti dokumentai, užtikrinantys, jog papildomi sąjungininkių pajėgumai Baltijos šalyse galės būti dislokuojami be suvaržymų.

„Priimančios šalies įsipareigojimai reikalauja papildomų lėšų, nes tas pajėgas reikia maitinti, atsiranda apgyvendinimo, pastatų eksploatacijos išlaidų. Visa tai pavirsta pakankamai rimtomis sumomis, nekalbant apie padidėjančias išlaidas infrastruktūros naudojimui“, – pažymi A. Matonis.

Gynybos apžvalgininko teigimu, dalis šiais metais krašto apsaugai papildomai skirtų 130 mln. litų buvo numatyti priimančios šalies įsipareigojimams vykdyti. Taigi tikėtina, kad šios lėšos gali būti panaudotos atsiradusioms ir, tikėtina, atsirasiančioms papildomoms išlaidoms.

„Šiais metais skirtus papildomus 130 mln. litų numatyta panaudoti priimančios šalies įsipareigojimams vykdyti. Ne tik maitinimui, tačiau ir infrastruktūrai bei kai kuriems poligonams sutvarkyti. Tačiau finansavimo klausimas neabejotinai iškils, jei Lietuvoje daugės dislokuojamų NATO sąjungininkų karių skaičius. Kokios tai galėtų būti sumos, duomenų neturiu, tačiau manau, kad išlaidų planavimas jau prasidėjo“, – sako A. Matonis.

Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerijos (KAM) politikos direktorius Vaidotas Urbelis tikina, kad kai kurios priemonės, kurias buvo nutarta įgyvendinti, yra trumpo, kai kurios – ilgo laikotarpio, todėl išlaidos pasiskirstys per tam tikrą laiką. KAM atstovas neabejoja, kad pavyks rasti pinigų visiems įsipareigojimams.

„Mes kalbame apie svarbius Lietuvos saugumo užtikrinimui dalykus – sąjungininkų pastiprinimo priėmimą, jų karių buvimą Lietuvoje. Aišku, kad mes darysime viską, jog jie jaustųsi čia gerai, būtų užtikrinta visa reikiama parama. Dalis egzistuojančių pajėgumų jau dabar gali būti naudojami, pavyzdžiui, amerikiečių kuopa, kuri Lietuvoje yra jau pakankamai seniai. Ji yra visiškai aprūpinta ir daugiau ar mažiau patenkinta tomis sąlygomis, kurios sudarytos“, – LRT.lt pažymi V. Urbelis. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...