captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Paulauskas: į Lietuvą gali būti atvežta sunkesnės ginkluotės

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad Lietuvoje turėtų rotacijos principu likti NATO sąjungininkų kariai, taip pat gali būti atvežta ir sunkesnės ginkluotės.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad Lietuvoje turėtų rotacijos principu likti NATO sąjungininkų kariai, taip pat gali būti atvežta ir sunkesnės ginkluotės.

Antradienį Seimo komiteto posėdyje krašto apsaugos ministras Juozas Olekas informavo apie pasirengimą Velse vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

„Realiai rotacijos principu čia turėtų būti sausumos kariuomenės atstovai, kalbėta apie štabą, bet turbūt jis bus Lenkijoje, į kurį mes deleguosime savo karius. Ir antra, turbūt bus ginkluotė atvežta, sunkesnė, bet apie tai turės nutarti Velse NATO šalių vadovai. Mūsų pozicija aiški, mes manome, kad reikia stiprinti gynybinius pajėgumus“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė NSGK vadovas.

Klausiamas, kokia konkrečiai ginkluotė galėtų būti atvežta į Lietuvą, A. Paulauskas sakė, kad „gal ir tankai gali būti čia dislokuoti“.

„Dabar mes už 130 mln. litų įsigysime priešlėktuvinę ir prieštankinę ginkluotę, be abejo, mums reikia pėstininkų kovos mašinų, reikia naujų sraigtasparnių, daug ką reikia atnaujinti ir sustiprinti. Bet patys negalime visko įsigyti. Naikintuvų ar tokių brangių dalykų neketiname pirkti. Mes turime žiūrėti bendrai, ko trūksta, ką galėtume papildyti savo ginkluotėje, ir kaip mes galėtume įsikomponuoti į bendrą gynybą“, – kalbėjo A. Paulauskas.

Pasak NSGK pirmininko, komitete pasiūlyta per NATO viršūnių susitikimą kelti klausimą dėl dažnesnių ir didesnės apimties sąjungininkų pratybų Lietuvoje.

„Mes iškėlėme klausimą, kad turėtų būti dažniau ir didesnės apimties pratybos, įjungiant ne tik amerikiečius, bet ir kitų NATO valstybių karius, kad kariai daugiau praktikuotųsi čia, Lietuvoje, ir kad čia būtų daugiau ginkluotės ir karių. Bet kol kas kalbama apie kuopos buvimą čia“, – sakė A. Paulauskas.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas po komiteto posėdžio sakė, kad Lietuva Velso susitikime kels klausimą dėl tolesnio sąjungininkų karių dislokavimo šalyje.

„Mes norime, kad Lietuvos saugumui sustiprinti būtų reikiamas kiekis sąjungininkų ir kad mes patys būtume pasirengę. Mes šiuo metu peržiūrime savo infrastruktūrą, tiek ten, kur yra dislokuoti kariai, tiek ten, kur atlieka pratybas, tarsimės, kad tas, kas numatyta veiksmų plane, kad tos pajėgos čia būtų“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė J. Olekas.

Jis teigė, kad svarstomi visi galimi sąjungininkų buvimo Lietuvoje variantai.

„Visi variantai yra svarstomi, mes delegavome savo kuopą, kuri su sąjungininkais galės veikti, ir tikimės, kad sąjungininkų vienokia ar kitokia forma – ar tai bus nuolatinė rotacija, ar kitas dalyvavimas – čia atsiras, arba tose mūsų bazėse, kurios yra, arba kur nors naujose, nes mes senokai jų neatnaujinę. Galbūt prie Vilniaus reikėtų turėti didesnę (bazę – BNS), mes čia turime tik Gedimino štabo batalioną. Tokie yra mūsų pageidavimai, tikimės, kad sąjungininkai pritars“, – kalbėjo ministras.

JAV, reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, į Baltijos šalis ir Lenkiją pasiuntė po kuopą karių.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...