captcha

Jūsų klausimas priimtas

Organų donorystės ir transplantacijos diena paminėta imituojant donorų organų kelionę

Minint pasaulinę organų donorystės ir transplantacijos dieną nacionalinis transplantacijos biuras Vilniuje surengė parodomąją akciją, imituojančią donorų organų kelionę nuo ligoninės iki jų laukiančių sraigtasparnių.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Minint pasaulinę organų donorystės ir transplantacijos dieną nacionalinis transplantacijos biuras Vilniuje surengė parodomąją akciją, imituojančią donorų organų kelionę nuo ligoninės iki jų laukiančių sraigtasparnių.

Vidutiniškai per metus Lietuvoje atliekama iki 200 transplantacijų, o donoro kortelę turi daugiau kaip 16 000 žmonių.

Organų donorystės ir transplantacijos dieną Europa šiemet mini jau 14-tą kartą. Pasaulis – tik 8-tą. Lietuvoje apie donorystę plačiau pradėta kalbėti prieš 12 metų ir per tą laiką donoro kortelę įsigijo daugiau kaip 16 000 žmonių. Vis dėlto, pasak transplantacijos biuro darbuotojų, nėra buvę nei vieno donoro, kuris būtų miręs ir turėjęs donoro kortelę.

„Tai reiškia, kad visais atvejais ligi šiol sprendimą priima artimieji. Artimiesiems tuo metu būna labai didelis šokas, jie tuo metu netenka artimojo ir dar turi galvoti apie šį klausimą. Viena iš priežasčių, kodėl artimieji atsisako, yra ta, kad jie nežino, ar mirusysis būtų to norėjęs. Jeigu žino, kad jų artimasis pritarė donorystei, jie sutinka“, – kalbėjo Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės pavaduotoja Audronė Būziuvienė.

Donoro kortelę linkę turėti jaunesni žmonės, nuo 18 metų iki 35-erių, nors amžiaus limito nėra. Seniausiam Lietuvos donorui – 82-eji. Šiandien donoro kortelę įsigijęs jaunuolis sako, kad tai padaryti jį įkalbėjo draugė, tokią kortelę įsigijusi jau seniau. Jis netiki mitais, kad dėl organų jį kažkas galėtų specialiai užpulti arba negydyti susirgus.

„Tikrai nebijau tokio dalyko. Kiek žinau, šeimos nariai, jeigu atsitiktų kokia nelaimė, gali tiesiog to neleisti“, – pasakojo LRT Televizijos laidos „Panorma“ kalbintas jaunuolis Mantas Banevičius.

Lietuvos pilietybę nuo 1991-ųjų turintis Keramas Abdulajevas džiaugiasi, kad Lietuvoje yra žmonių, sutinkančių mirties atveju savo organus paaukoti. Praėjo jau penkeri metai, kai jam persodintos donoro kepenys.

„Donoras buvo Klaipėdoje, kepenis parskraidino sraigtasparniu. Ačiū jiems! Atvežė laiku ir viskas gerai“, – džiaugėsi Keramas Abdulajevas.

Pasak Nacionalinio transplantacijos biuro darbuotojų, organai paprastai skraidinami naktį, kad būtų tuščios operacinės ir kuo mažesnis transporto judėjimas. Nuo 1994-tųjų kariuomenės sraigtasparniai yra skraidinę apie 40 donorų organus. Kitais atvejais organai gabenti automobiliais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close