captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prie balsadėžių paprastai ateina pusė rinkėjų

Tik kartą – lygiai prieš dvidešimt metų – Seimo rinkimuose dalyvaujančių rinkėjų skaičius buvo gana didelis. Visais kitais atvejais rinkėjų aktyvumas siekė tik apie pusę įregistruotų balsuotojų.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Tik kartą – lygiai prieš dvidešimt metų – Seimo rinkimuose dalyvaujančių rinkėjų skaičius buvo gana didelis. Visais kitais atvejais rinkėjų aktyvumas siekė tik apie pusę įregistruotų balsuotojų.

Sekmadienį Lietuvoje bus renkamas naujos kadencijos parlamentas. Pusė Seimo narių bus išrinkta pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje, kita pusė – iš kandidatų, iškeltų vienmandatėse apygardose. Daugumoje pastarųjų nugalėtojas paaiškės tik po poros savaičių, kai įvyks antrasis Seimo rinkimų turas.

Pagal tokią mišrią schemą lietuviai rinks savo Seimą jau šeštą kartą.

Pirmą kartą Seimo rinkimai pagal šią sistemą įvyko 1992 m. spalį. Tuomet kartu su parlamento rinkimais vyko ir sėkmingas referendumas dėl Konstitucijos priėmimo. Rinkėjai ypač aktyviai dalyvavo šiuose politiniuose įvykiuose – prie balsadėžių atėjo beveik du milijonai žmonių, tai yra 75,25 proc. visų įregistruotų rinkėjų.

1992-aisiais rinkimus laimėjo ir ketveriems metams valdžią gavo tuomet Algirdo Brazausko vadovaujama Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), kuri išaugo iš buvusios Komunistų partijos. LDDP 1992–1996 m. Seime turėjo 71–74 mandatus iš 141.

2000-aisiais – be antrojo turo

1996 m. Seimo rinkimuose balsavusiųjų skaičius jau gerokai mažesnis – vos 52,92 proc. visų įregistruotų rinkėjų. Tąkart daugumą balsų laimėjo Vytauto Landsbergio vadovaujama Konservatorių partija, tačiau jai pritrūko mandatų iki valdančiosios daugumos. Todėl buvo sudaryta koalicija su Algirdo Saudargo Krikščionių demokratų partija. Koalicija turėjo Seime net 86 mandatus.

2000 m. spalį vykę Seimo rinkimai kiek skyrėsi nuo kitų. Mat tuomet buvo panaikintas antrasis turas vienmandatėse apygardose. Vėliau jis buvo grąžintas.

2000-ųjų rinkimuose dalyvavo 58,63 proc. rinkėjų. Daugiausia mandatų – beveik pusšimtį – tuomet gavo A.Brazausko vadovaujami socialdemokratai. Tačiau valdžią tuojau po rinkimų į savo rankas perėmė tuomečio prezidento Valdo Adamkaus globojama „Naujosios politikos“ koalicija, kurią sudarė liberalai, socialliberalai, centristai ir modernieji krikščionys demokratai. Jie turėjo itin trapią 71 vietos daugumą Seime. Jau po aštuonių mėnesių ši koalicija sužlugo, socialliberalai sudarė tvirtą daugumą su A.Brazausko socialdemokratais. Ši koalicija ir išliko iki pat kadencijos pabaigos.

Nauja valdžia paaiškės netrukus

2004 m. spalį įvykusiuose Seimo rinkimuose prie balsadėžių atėjo tik 46,08 proc. rinkėjų.

Pergalę tuomet šventė Darbo partija, gavusi daugiau kaip 40 mandatų. Socialdemokratai ir socialliberalai su ja sudarė valdančiąją koaliciją, bet ji žlugo po poros metų. 2006-ųjų vasarą naują koaliciją socialdemokratai sudarė su liberalcentristais ir tuomet ką tik gimusia Pilietinės demokratijos partija. Valdantieji neturėjo pakankamai vietų Seime, todėl mažumos Vyriausybę parėmė opozicijoje buvę Tėvynės sąjungos atstovai.

Prieš ketverius metus įvykusiuose dabar kadenciją jau baigiančio Seimo rinkimuose dalyvavo 48,59 proc. kartu su rinkimais surengtas referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Tačiau dėl pernelyg menko rinkėjų aktyvumo jis paskelbtas neįvykusiu.

Po 2008-ųjų Seimo rinkimų suformuota dešiniojo centro valdančioji kelių partijų koalicija, kurioje dominuoja konservatoriai. Ši koalicija šalį valdo iki šiol.

Kas taps naujos valdžios branduoliu, paaiškės arba šį sekmadienį vakare, po pirmojo Seimo rinkimų turo, arba tik po dviejų savaičių, kai įvyks antrasis turas ir bus žinoma visa naujojo parlamento sudėtis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2012

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close