captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gynybos ekspertas: neatmestina, kad Rusijos planuose – koridorius iš Kaliningrado į Baltarusiją per Lietuvą

Šitokio, kaip sako Lietuvos užsienio reikalų ministras, Rusijos visuotinio neigimo politikos fone, kai, nepaisydama diplomatinių pastangų, ji siunčia savo kariuomenę į Ukrainą, dėl Rusijos invazijos grėsmės  nerimauja ne tik Lietuva, bet visos Baltijos šalys ir Lenkija.
T. Lukšio (BFL)nuotr.
T. Lukšio (BFL)nuotr.

Šitokio, kaip sako Lietuvos užsienio reikalų ministras, Rusijos visuotinio neigimo politikos fone, kai, nepaisydama diplomatinių pastangų, ji siunčia savo kariuomenę į Ukrainą, dėl Rusijos invazijos grėsmės  nerimauja ne tik Lietuva, bet visos Baltijos šalys ir Lenkija.

Prieš kitą savaitę Velse vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kur, pasak ekspertų, svarbiausias uždavinys bus patvirtinti planą, pagal kurį Aljansas pasirengtų greičiau reaguoti į galimą priešų intervenciją į rytines NATO šalis, Baltijos valstybės ir Lenkija deklaruoja nuolatinių NATO bazių būtinumą. Tačiau kai kurios šalys, kaip, pavyzdžiui, Vokietija, teigia, kad taip būtų pažeistas 1997 metų susitarimas su Rusija. Beje, NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas šią  savaitę žadėjo, jog Aljansas ketina sustiprinti rytinių savo narių saugumą.

Rusijos keliama grėsmė reali, įsitikinęs gynybos ekspertas Aleksandras Matonis. Pastaruosius kelerius metus itin didelis karinis aktyvumas stebimas Lietuvos pašonėje – Kaliningrado srityje. Čia sukaupta labai moderni ginkluotė, pradėjo veikti nepaprastai galingas radaras, apimantis visą Europą ir Šiaurės vandenyno akvatoriją, dislokuoti oro gynybos kompleksai S400, kurie geba paralyžiuoti oro erdvę nuo Švedijos per visą Baltijos jūrą, Baltijos šalis iki pietų Lenkijos, ne kartą buvo pasirodžiusi ir informacija apie Rusijos ketinimus šioje teritorijoje dislokuoti taktines raketas „Iskander“, gebančias nešti branduolinį užtaisą. Kad Kaliningrado sritis itin militarizuota, liudija ir Rusijos kariškių žemėlapis, kuriame vakarinė srities dalis tiesiog mirga nuo tankiai išsidėliojusių Rusijos karinių dalinių.

„Mes matome nuolat vykstančias pratybas Kaliningrado srityje, Baltarusijoje kartu su Rusija rengiamus mokymus. Tos pratybos visuomet turi agresyvius scenarijus, ne kokius nors taikdariškus scenarijus, bet puolamuosius, siekiančius sukurti koridorių tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos“, – tikina gynybos ekspertas Aleksandras Matonis.

O toks koridorius įmanomas tik per dvi šalis – Lietuvą ir Lenkiją. Tad nenuostabu, kad Baltijos šalys ir Lenkija nuolat pabrėžia būtinybę Rytų Europoje dislokuoti nuolatines NATO pajėgas. Tam pritaria ir Aljanso pajėgų vadas Europoje. Jo teigimu, į Rusijos grėsmę Baltijos valstybėse NATO gali reaguoti tik jose turėdamas tinkamus pajėgumus. Kad NATO nepajėgus apginti Baltijos šalių, pripažino ir Britanijos parlamento gynybos komitetas. Šią savaitę NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas Britų dienraščiui „The Guardian“ pareiškė, kad kitą savaitę Velse vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime turi būti sprendžiama dėl nuolatinių bazių steigimo Rytų Europoje.

„Tai gali vykti rotacijos principu, tik labai dažnai. Esmė ta, kad bet koks galimas agresorius turi žinoti: jei tik pagalvos apie ataką prieš NATO, tai jį pasitiks ne tik kariai iš tos konkrečios šalies, bet ir NATO karinės pajėgos. Tai ir yra svarbu“, – tvirtina NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad kitą savaitę vyksiantys Baltijos šalių vadovų susitikimai su Jungtinių Valstijų prezidentu Baracku Obama, o vėliau ir Aljanso viršūnių susitikimas Veese rodo, kad mūsų regiono problemos priimamos rimtai ir turi stiprų palaikymą.

„Tai, ko siekiame kartu – visos Baltijos šalys ir Lenkija, yra ir mūsų gynybos atnaujinimo planai, kurie atsirado tik 2012 m. po Čikagos NATO viršūnių susitikimo. Taip pat prašome sustiprinti ir įsipareigojimą dėl Aljanso narių saugumo, dėl ilgalaikio NATO sąjungininkų sausumos, oro ir jūrų pajėgų buvimo Baltijos šalyse ir regione“, – interviu LRT radijui sakė prezidentė.

„Viršūnių susitikime Niuporte tikiuosi pirmą kartą po penkiolikos metų mūsų narystės plačios sąjungininkų iniciatyvos, kuri įtikins mūsų regioną, kad garantijos yra fiziškai įmanomos“, – teigia Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Tiesa, ekspertai pripažįsta, kad NATO viršūnių susitikimas Velse bus įtemptas. Nenorėdamos erzinti Rusijos, kai kurios Aljanso narės, pavyzdžiui, Vokietija, skeptiškai vertina nuolatinių bazių kūrimą Rytų Europoje. Šios šalies kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę lankydamasi Latvijoje sakė, kad grėsmės atveju NATO gintų savo nares, tačiau bazės Baltijos šalyse pažeistų tarptautines sutartis. 1997-iais Rusija ir NATO pasirašė susitarimą, jame Aljansas įsipareigojo naujas nares ginti ne nuolatinėmis, o atvykstančiomis pajėgomis. Bet Baltijos šalys ir Lenkija primena, kad tas įsipareigojimas sudarytas tuometinėje saugumo aplinkoje, o po Rusijos agresijos Gruzijoje, Krymo okupacijos ir konfliktų kurstymo Ukrainoje saugumo aplinka visiškai pasikeitė.

„Aljansas šiuo metu išgyvena nepaprastai sudėtingą momentą. Kaip žinome, sprendimai priimami vienbalsiai. Ir tą vienbalsiškumą saugumo politikos požiūriu pasiekti labai sunku, juolab kad kai kurios europinės Aljanso narės kartais taiko dviejų standartų politiką: matome, jog parduoda puolamąją ginkluotę Rusijai, matome tokį neveiksnumą taikant sankcijas arba nenorą taikant šias sankcijas“, – aiškina A. Matonis.

Rusija jau demonstruoja jėgą ir to ėmėsi gerokai anksčiau nei Aljansas, todėl gynybos ekspertas įsitikinęs, nesutarimai bus išspręsti, nes Kremlius savo veiksmais Ukrainoje nepalieka kitokio pasirinkimo net ir skeptiškai nusiteikusioms sąjungininkėms. Lietuva, kurios krašto apsaugos finansavimas iki šiol yra vienas mažiausių NATO, jau kitais metais ruošiasi jį didinti beveik keturiais šimtais milijonų litų. Šie pinigai būtų skirti kariuomenės modernizavimui, didesniam karių skaičiui, infrastruktūros plėtrai.

„Visi mato, kad tas poreikis užtikrinti mūsų saugumą dėl kitų sričių galimo vystymosi yra labai svarbus reikalas“, – teigia krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Prezidentė taip pat pabrėžia, kad Lietuvos gynybos stiprinimas tampa išskirtiniu šio meto uždaviniu – būtina ne tik užtikrinti tinkamą krašto apsaugos finansavimą, bet ir peržiūrėti kariuomenės prioritetus, stiprinti teritorinę gynybą, pasirengti atremti informacines atakas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...