captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ukrainos ambasadorius: ES turėtų būti aktyvi „dujų karo“ dalyvė, o ne jo auka

Ukraina niekada nesusitaikys su Krymo praradimu. Išskirtiniame interviu naujienų agentūrai ELTA Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka sakė, kad sprendžiant Krymo klausimą su Rusija bus naudojamos tik derybų priemonės.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ukraina niekada nesusitaikys su Krymo praradimu. Išskirtiniame interviu naujienų agentūrai ELTA Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka sakė, kad sprendžiant Krymo klausimą su Rusija bus naudojamos tik derybų priemonės.

„Jei tai nesuveiks, problema turėtų būti sprendžiama tarptautiniame teisme. Karinės jėgos naudojimo galimybės „ant mūsų stalo“ nėra“, – Eltai sakė V. Žovtenka.

Ambasadorius pasidalijo įžvalgomis apie Ukrainos vidaus politinę padėtį, situaciją Donbaso regione, prezidento Petro Porošenkos politines reformas ir Kijevo bei Europos energetinį saugumą.

– Atrodė, kad separatistų judėjimas Ukrainoje prarado iniciatyvą: kovotojų kontroliuojama teritorija mažėjo, apsuptas Doneckas, Horlivka, Luhanskas. Kiek ilgai karinė operacija Donbaso regione dar gali tęstis?

– Dabar, be abejo, negalime įvardyti konkrečių antiteroristinės operacijos Rytų Ukrainoje pabaigos terminų. Pagrindinė problema, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos rytuose vis dažniau susiduria ne su teroristais, o su profesionaliais kariais iš reguliariųjų Rusijos ginkluotųjų pajėgų. To įrodymas buvo ir (Ukrainoje. – ELTA) sulaikytų Rusijos karių iš 331 pulko, 89-osios Rusijos desantinių pajėgų divizijos, prisipažinimas. Kaip jau tikriausiai žinote (rugpjūčio 28 d. – ELTA), Rusijos kariuomenė atvirai įsibrovė į Ukrainos teritoriją pietinėje Donecko regiono dalyje netoli Novoazovsko, taip pat ir kitose vietose.

– Ar nesibaiminate, kad saugumo situacija rytinėje Ukrainos dalyje po karinės operacijos gali tapti panaši į tą, kurią stebėjome Kaukaze, po Čečėnijos karų?

– Pagrindinis skirtumas tarp šių situacijų yra tas, kad čečėnų sukilimo ištakas galime atsekti šimtmečius trukusioje Čečėnijos žmonių kovoje už nepriklausomybę, kuri buvo nuolatos slopinama iš išorės. Tuo metu terorizmo proveržį Ukrainoje kursto Rusija. Kai tik ši invazija iš užsienio bus sustabdyta – o Ukrainos valdžia, kartu su Europos Sąjunga (ES) ir visu pasauliu, ragina Rusijos Federaciją tą padaryti nedelsiant – procesas grįš į politinį kelią ir bus tęsiamas Ukrainos visuomenėje, kuri visada sugebėdavo išspręsti savo vidaus problemas be smurto ir ginklų.

– Ukrainos vyriausybė teigia niekada nesusitaikysianti su Krymo pusiasalio aneksija, atrodo, kad panašios nuomonės laikosi ir Vakarų šalys. Kokias priemones Kijevas naudos mėgindamas spręsti Krymo konfliktą su Rusija? Ar įmanomas karinės jėgos panaudojimo scenarijus iš ukrainiečių pusės?

– Ukraina niekada nesusitaikys su Krymo praradimu. Mes, spręsdami Krymo klausimą su Rusija, naudosime tik derybų priemones. Jei tai nesuveiks, problema turėtų būti sprendžiama tarptautiniame teisme. Karinės jėgos naudojimo galimybės „ant mūsų stalo“ nėra. Padedami ES ir tarptautinės bendruomenės, norime sukurti naują europietišką ir klestinčią Ukrainą ir Krymo žmonės – tiek ukrainiečiai, tiek rusai ir totoriai – visi jie susijungs su Ukraina.

– Kaip vertinate ES ir NATO pagalbą Ukrainai, dabartinės konfrontacijos su Rusija akivaizdoje? Jūsų nuomone, ką dar šie Vakarų blokai galėtų padaryti dėl Ukrainos saugumo, integralumo ir nepriklausomybės?

– Nepaskelbtą karą su Rusija kovojanti Ukraina turi plačią demokratiško ir civilizuoto pasaulio politinę paramą, nepaisant ciniškos ir klaidinamos Rusijos informacinės kampanijos, vykdomos visame pasaulyje. Esame dėkingi JAV, ES ir kitoms Europos valstybėms, prisidėjusioms prie ES sankcijų, taip pat Kanadai ir kitoms šalims, kurios Rusijos agresijos akivaizdoje mus remia politiškai ir ekonomiškai.

Pasinaudodamas proga, norėčiau padėkoti Lietuvos valdžiai ir žmonėms už politinę, finansinę, techninę, ekspertinę ir moralinę paramą, kuri taip plačiai teikiama Ukrainai. Dėkoju Lietuvos Respublikai, kuri supranta, kad Ukraina, gindama savo teritorinį integralumą, tuo pat metu gina ir europietiškas vertybes bei kovoja dėl Europos ir pasaulio saugumo.

Dėl Rusijos kariuomenės invazijos į Ukrainą, tikimės griežtesnės NATO ir ES pozicijos. Be politinės ir finansinės paramos, Ukrainai taip pat skubiai reikia ir karinės techninės mūsų partnerių pagalbos. Tikimės ir sugriežtintų sankcijų Rusijai.

– Birželį buvo pasirašyta antroji asociacijos susitarimo su ES dalis, tačiau, nepaisant kai kurių Aukščiausiosios Rados narių raginimų, šis dokumentas vis dar nėra ratifikuotas. Ar realu tą padaryti rugsėjį, po to, kai subyrėjo „Europietiško pasirinkimo“ parlamentinė koalicija?

– Integracija į Europą yra šerdinė Ukrainos valstybinės politikos kryptis. Kaip sakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, mes nė už ką neatsisakysime europietiško Ukrainos vektoriaus. Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas savo vizito Lietuvoje metu teigė esąs užtikrintas, jog susitarimas tikrai bus ratifikuotas rugsėjį.

Parlamentinės koalicijos griūtis ir prezidento sprendimas paleisti Aukščiausiąją Radą nesutrukdys šiai institucijai tinkamai atlikti savo funkcijas. Pagal 90-ąjį Ukrainos konstitucijos straipsnį, dabartinės sudėties Aukščiausioji Rada savo galias naudos, kol spalį bus išrinktas naujas parlamentas. Pagrindinis dabartinio parlamento tikslas yra rugsėjį ratifikuoti asociacijos susitarimą su ES.

– Liepos pabaigoje subyrėjo Ukrainos parlamentinė koalicija, neseniai apie atsistatydinimą pareiškė ekonomikos ministras Pavlas Šeremeta, buvo paleista Aukščiausioji Rada. Galbūt kiek kitokiu formatu kartojasi scenarijus po „Oranžinės revoliucijos“?

– Tikrai ne. Turiu omenyje klausimą dėl scenarijaus po „Oranžinės revoliucijos“. Koalicinė netvarka Ukrainos parlamente yra natūrali viešosios nuomonės politinė refleksija. Ukrainos visuomenė reikalauja atnaujinti 2012 metais išrinktą parlamentą, kuris po Maidano įvykių nebeatitinka žmonių politinių reikalavimų. Dėl to rugpjūčio 25 d. prezidentas P. Porošenka nusprendė paleisti parlamentą ir paskelbti pirmalaikius rinkimus, kurie vyks spalio 26 dieną.

– Savo rinkimų kampanijos metu prezidentas P. Porošenka žadėjo esmines politines, ekonomines, teisines ir socialines reformas. Kaip prezidentui sekasi įgyvendinti savo pažadus? Ko galime tikėtis rugsėjį žadamame pristatyti reformų pakete?

– Prezidentas įgyvendina visus pažadus, ukrainiečiams duotus rinkimų kampanijos metu. Politinėje srityje jis pažadėjo paremti parlamentinės prezidentinės valdymo formos kūrimą ir surengti Aukščiausiosios Rados rinkimus iki 2014 m. pabaigos. Kaip jau minėjau, prezidentas paleido Ukrainos parlamentą ir nustatė pirmalaikių rinkimų datą.

P. Porošenka taip pat remia valdymo sistemos decentralizaciją ir savarankiškos sprendimų priėmimo galios padidinimą savivaldos institucijoms.

 

Ekonomikos srityje rengiamasi priimti daugybę priemonių, skirtų konkurencingos ekonominės aplinkos sukūrimui, kovai su monopolija ir korupcija, taip pat verslumo skatinimui ir eksporto procedūrų supaprastinimui tiek prekėms, tiek ir paslaugoms. Ukrainos vyriausybė, pavyzdžiui, artimiausioje ateityje planuoja sumažinti mokesčių skaičių nuo 22 iki 9, per pusę sumažinti prižiūrinčių biurokratinių institucijų, kontroliuojančių verslininkų veiklą, skaičių, ir panašiai. Nors Aukščiausioji Rada ir paleista, ji turi veikti iki bus išrinktas naujas parlamentas, todėl visoms politinėms ir ekonominėms reformoms greičiausiai bus pritarta.

– Neseniai pradėtas reversinės dujų tiekimo sistemos testavimas, tačiau, pirminiais vertinimais, iš Slovakijos ateisiantis gamtinių dujų srautas patenkins tik pusę Ukrainos poreikių. Kas daroma bandant išspręsti Ukrainos konfliktą su Rusijos „Gazprom“? Ar Europai gresia tapti dar vieno Kijevo ir Maskvos „dujų karo“ auka?

– Birželio 16 d. „Gazprom“ nutraukus gamtinių dujų tiekimą, Rusija neteko savo pagrindinio ekonominio sverto Ukrainos atžvilgiu. Nors dujų tiekimas iš Slovakijos prasidės rugsėjo 1 d., atsargų mūsų požeminėse saugyklose nesumažėjo ir netgi padidėjo – nuo 13,3 iki 15,3 mlrd. kubinių metrų – per pastaruosius du mėnesius.

Šiandien Ukrainai atsiveria galimybė importuoti dujas iš Europos per Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją. Be to, turime savo dujų telkinių, kasmet išgauname 20 mlrd. kubinių metrų. Yra ir kitas būdas diversifikuoti gamtinių dujų tiekimą, Odesoje pastatant suskystintų dujų terminalą. Tai galima padaryti per 9–12 mėnesių.

Ukraina nesutinka mokėti Rusijos prašomos politinės kainos už dujas, ir ši problema bus sprendžiama tarptautiniame arbitraže. „Dujų karas“ tarp Rusijos ir Ukrainos atsinaujino šių metų pradžioje, iškart po Maidano, kai Ukrainos žmonės pasirinko europietišką ateitį savo šaliai. Būtent todėl Europa turėtų būti aktyvi šio mūšio dalyvė, o ne auka. Šioje situacijoje Ukraina kliaujasi ES parama.

– Lietuvoje neseniai lankėsi Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas. Ar planuojami nauji aukšto rango Ukrainos pareigūnų vizitai į mūsų šalį?

– Nuo 2008-ųjų Ukrainos ir Lietuvos santykiai įgijo strateginės partnerystės bruožų, Lietuva ir Ukraina palaikė aktyvų politinį dialogą ir bendradarbiavo visais lygmenimis – nuo prezidentinio iki ekspertinio. Iki metų pabaigos tikimės, kad Lietuvą aplankys Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlas Klimkinas, o į mūsų šalį atvyks Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius.

Lietuvos valdžia ir žmonės drąsiai ir atvirai padėjo ukrainiečiams ginant laisvę ir nepriklausomybę kovoje prieš Rusijos agresiją. Labai vertiname stiprią Lietuvos paramą ir mūsų tikrai draugiškus santykius, kurie istoriškai siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus.

 

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...