captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas: 6 proc. Lietuvos gyventojų pasitiki Rusijos televizijos kanalų žiniomis

Didelė dalis Lietuvos gyventojų nepasitiki Rusijos televizijos kanalų skleidžiama informacija, mano, kad ji kursto nesantaiką ar yra vienašališka, tačiau nepritaria drastiškoms priemonėms – TV kanalų draudimams, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.

Didelė dalis Lietuvos gyventojų nepasitiki Rusijos televizijos kanalų skleidžiama informacija, mano, kad ji kursto nesantaiką ar yra vienašališka, tačiau nepritaria drastiškoms priemonėms – TV kanalų draudimams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tiesa, rusų bei lenkų tautinės mažumos ir sovietiniams laikams nostalgiją jaučiantys lietuviai Rusijos propagandą vertina daug palankiau.

Tyrimo duomenimis, nepasitikinčių Rusijos televizijos kanaluose skleidžiama informacija yra apie 39 proc., o nei pasitikinčių, nei nepasitikinčių – 18,6 proc. Dar trečdalis Lietuvos gyventojų (36,1 proc.) apskritai negalėjo įvardyti, ar pasitiki, ar nepasitiki PBK, NTV, RTR Planeta televizijos kanalais.

„Tyrimo rezultatai rodo įdomią tendenciją – nors lietuviai daugiau nepasitiki Rusijos televizijos kanalų skleidžiama informacija, bet tik kas ketvirtas (27 proc.) Lietuvos gyventojas pritaria sprendimui uždrausti šių kanalų transliacijas“,  – teigia tyrimo duomenis analizavęs VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.

Tuo tarpu nepritariančiųjų transliacijų ribojimams yra daugiau nei trečdalis (35,7 proc.), dar ketvirtadalis (24,1 proc.) nei sutinka, nei nesutinka su tokiu sprendimu. „Tai galbūt rodo, kad Lietuvos gyventojai nori pasilikti galimybę rinktis, ką žiūrėti, ir patys atsijoti propagandinę informaciją“, – mano mokslininkas.

Be to, didesnė dalis apklaustųjų sutiko, kad PBK, NTV ir RTR Planeta kanalais yra skleidžiama vienašališka (44,3 proc.), tendencinga (43,3 proc.), tautinę nesantaiką (41,4 proc.) ir neapykantą kurstanti (39,7 proc.) informacija. Nesutinkančiųjų su šiais teiginiais buvo apie ketvirtadalį, neturinčiųjų nuomonės – net apie trečdalį apklaustųjų.

„Matome, kad beveik kas trečias apklaustasis negalėjo įvertinti uždraustuose Rusijos kanaluose skleidžiamos informacijos pobūdžio. Tai gali lemti faktas, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų apskritai retai žiūri uždraustuosius Rusijos kanalus. Tam nėra galimybių arba poreikio“, – teigia dr. M. Jastramskis.

Dauguma respondentų (61,9 proc.) teigė niekada arba beveik niekada šių kanalų nežiūrėję, kartą per savaitę ir dažniau Rusijos kanalus žiūrėjo maždaug 15 proc. apklaustųjų, apie 14 proc. kanalus žiūrėjo bent kartą per mėnesį, apie 9 proc. – rečiau nei kartą per mėnesį.

„Tyrime išryškėjusį nepasitikėjimą Rusijos skleidžiama informacija ir naujienomis galima vertinti kaip tam tikrą imuniteto sklindančiai propagandai iš Rusijos simptomą. Ypač tai ryšku tarp jaunimo: tarp 18–25 metų apklaustųjų Rusijos kanalus žiūri vos kas dešimtas, o tarp vyresnių nei 46 metų – net kas ketvirtas, – teigia  VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Rusijos ir informacinių karų ekspertas Nerijus Maliukevičius. – Deja, to paties negalima pasakyti apie Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas. Rusijos kanalų žiūrimumas ir vertinimas tarp mažumų atstovų rodo, kad jos yra menkai integruotos į Lietuvos visuomenę. Būtent todėl jos tampa pagrindiniu Rusijos propagandos taikiniu Lietuvoje.“

Būtent priklausymas etninei mažumai yra geriausias indikatorius spėjant, kaip dažnai žiūrimi ir kaip vertinami PBK, NTV, RTR Planeta kanalai. Tarp etninėms mažumoms priklausančių apklaustųjų yra gerokai daugiau linkusių juos žiūrėti: trys ketvirtadaliai (75,4 proc.) rusų ir daugiau nei pusė (52,8 proc.) lenkų teigia tai darę net ir apeidami draudimą. Tarp lietuvių tokių yra tik ketvirtadalis (25,5 proc.).

Smarkiai skiriasi ir paties draudimo fakto vertinimas. Antai net 71 proc. Lietuvos rusų ir 51 proc. lenkų nepritaria kanalų draudimui, tarp lietuvių tokių yra 31 proc.

Kalbant apie kitus Rusijos kanalų žiūrimumui įtaką darančius veiksnius, galima išskirti politinius vertinimus.  Jaučiantieji didesnę nostalgiją sovietmečiui ar nepatenkintieji dabartiniu demokratiniu Lietuvos režimu dažniau yra linkę žiūrėti Rusijos kanalus ir griežčiau vertina transliacijų ribojimą.

Pasak N. Maliukevičiaus, tokios tendencijos rodo, kad pagrindinis Kremliaus propagandos taikinys yra ne tik tautinės mažumos, bet ir tie, kurie deklaruoja nusivylimą demokratija bei nepasitikėjimą Lietuvos valstybe.

„Pavyzdžiui, tarp jaučiančiųjų nostalgiją sovietiniams laikams PBK, NTV ir RTR Planeta kanalus yra linkę žiūrėti maždaug 47 proc., tuo tarpu tarp jos nejaučiančiųjų – apie 29 proc. apklaustųjų. Dar ryškesni šių kanalų žiūrėjimo skirtumai vertinant Ukrainos įvykius – Rusijos politiką Ukrainoje palaikantieji daugiau nei du kartus dažniau žiūri Rusijos kanalus. Lietuvos valdžiai svarbu dėmesį sutelkti ne tik į agresyvią Kremliaus propagandą, bet ir į tautinių mažumų integracijos problemas bei nusivylusių socialines grupes.“

Vis dėlto politiniai veiksniai didele dalimi sutampa su etnine priklausomybe, kadangi būtent rusų ir lenkų tautybės žmonės yra labiausiai linkę nepasitikėti Lietuvos santvarka ir jausti nostalgiją sovietiniams laikams. Apie trečdaliui rusų (33,8 proc.) buvo geriau gyventi Sovietų Sąjungoje, tą patį tvirtina dukart mažiau lietuvių (16,1 proc.). Tuo tarpu tokie socialiniai veiksniai kaip pajamos ar išsilavinimas neturi didesnės reikšmės Rusijos kanalų žiūrimumui ir vertinimui.

Tyrimą atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. 2014 m. gegužės mėn. buvo apklausti 1008 visos Lietuvos gyventojai. Maksimali rezultatų paklaida yra 3 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...