captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos politologai nesitiki greitos Vakarų karinės pagalbos Ukrainai

Lietuvos politologai sako, kad Vakarų valstybės turbūt nesuteiks plataus masto karinės pagalbos Ukrainai net ir akivaizdžiai įsiveržus Rusijai.
S. Kharchenko/Sipa USA/Scanpix nuotr.
S. Kharchenko/Sipa USA/Scanpix nuotr.

Lietuvos politologai sako, kad Vakarų valstybės turbūt nesuteiks plataus masto karinės pagalbos Ukrainai net ir akivaizdžiai įsiveržus Rusijai.

„Aš tikrai abejočiau, kad Europos valstybės siųstų kažkokią plataus masto karinę pagalbą, kalbu apie Europos Sąjungos senbuves. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gali būti, bet man labai sunku vertinti, kokios apimties pagalba tai galėtų būti. Akivaizdu, kad tiesiogiai karinės Vakarų valstybių pajėgos nedalyvaus šioje konfrontacijoje“, – BNS ketvirtadienį sakė politologas Liudas Zdanavičius.

„Vakarai kol kas renkasi derybų scenarijų, kuris neveikia. Bet ar jie turi galimybių išsitraukti iš kišenių kažką rimtesnio – kol kas nėra ženklų“, – pridūrė Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Laurynas Kasčiūnas.

Pasak analitikų, Ukrainai iš Vakarų valstybių realiausia sulaukti finansinės pagalbos. Didesnė parama resursais, L. Zdanavičiaus teigimu, labiau tikėtina iš JAV, o ne Europos pusės.

„Realistiškiausias yra tam tikrų resursų siuntimas, gal finansinė tam tikra pagalba, gali būti patarėjai siunčiami – kažkas tokio pobūdžio, bet aš pirmoje eilėje turiu JAV omeny“, – sakė jis.

L. Kasčiūnas irgi pažymėjo kol kas nematantis rimto Vakarų valstybių pasiryžimo apginkluoti Ukrainą.

„Yra tik analitiniame lygmenyje pakalbėjimai apie reikalingumą apginkluoti ukrainiečius. Mūsų užsienio reikalų ministras yra pareiškęs, kad reikia svarstyti visokią paramą Ukrainai, bet suprantame, kad tokie pareiškimai turi būti daromi jau iš rimtesnių valstybių – pirmiausia iš Vokietijos, Prancūzijos, net JAV ar Didžiosios Britanijos, ko mes dabar negirdime. Artimiausiu metu nematau galimo lūžio“, – sakė jis.

L. Kasčiūnas svarstė, kad efektyvios galėtų būti naujos Vakarų sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos energetikos sektorių, nors pripažino, jog Europa neturi daug galimybių arba nenori to padaryti. Pavyzdžiui, net ir atribojus Rusijos valstybinės naftos gavybos kompaniją „Rosneft“ nuo Vakarų technologijų, poveikis pasijustų tik po kelerių metų. Be to, visiškai bendrovės nebūtų įmanoma išmesti iš Europos naftos prekybos rinkos, nes ji turi čia veikiančių bendrovių akcijų.

„Reikėtų kalbėti ir apie „Gazprom“ vaidmenį Europoje. Bet (sankcijas) stabdo tai, kad kai kurios šalys neturi realių alternatyvų (...). „Gazprom“ yra ta jėga, kuri sukuria trečdalį Rusijos biudžeto, iš „Gazprom“ pinigų yra finansuojama visa kariuomenės, kuri dabar šeimininkauja Donbase, modernizacija. Be „Gazprom“ suvaldymo Rusijos nesustabdysime, bet praktiškai įgyvendinti tą sudėtinga“, – sakė jis.

Ekspertų vertinimu, Rusijos veiksmai Ukrainoje didina spaudimą Velse kitą savaitę vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui plėsti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje. Tačiau Ukrainos konflikto greito sprendimo L. Zdanavičius nemato, nors prognozuoja, kad Rusijai pasiekti maksimalių tikslų nebūtų lengva.

„Panašu, kad iš tikrųjų yra kuriamas koridorius, klausimas, ar iki Krymo, ar iki pat Padniestrės. Tikėtiniausias scenarijus vis dėlto yra įšaldyto konflikto. Akivaizdu, kad maksimali programa yra pakeisti Ukrainos valdžią, bet kol kas, manyčiau, sudėtinga būtų Rusijai tą pasiekti, jie, matyt, tą bandys pasiekti veikdami vidaus politinius procesus, finansuodami tam tikras jėgas, galbūt vykdydami tam tikrą sabotažą“, – dėstė jis, sutikęs, kad iš esmės Ukraina šiame konflikte paliekama viena.

Jo manymu, Rusijos veiksmus eskaluojant konfliktą lemia pirmiausia tai, kad Rusijos visuomenei būtų labai sunku „parduoti“ atsitraukimą, kuris esą būtų suprastas kaip pažeminimas.

„Pastatykime save į Rusijos vadovybės vietą, turite labai didelį populiarumo augimą, patriotizmo bangą dėl Krymo prisijungimo, dėl dabartinių įvykių Donecke, Luhanske ir taip toliau. Iš principo jūsų visa visuomenė yra įsiaudrinusi, taip pat ir dėl informacinės kampanijos, ir tu negali tiesiog pasakyti, kad mes pralaimėjome, pasitraukiame“, – svarstė L. Zdanavičius.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po Rusijos invazijos

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...