captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. F. Rasmussenas patvirtino: Baltijos šalyse bus NATO pajėgos, bet be „nuolatinių bazių“

Reaguodama į Ukrainos krizę NATO ruošiasi imtis skubių priemonių, kurios leistų greitai dislokuoti kariuomenę rytinei Europai sustiprinti ir atgarsintų Rusiją nuo padėties destabilizavimo regione, trečiadienį pareiškė Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas.
A. F. Rasmussenas, Reuters/Scanpix nuotr.
A. F. Rasmussenas, Reuters/Scanpix nuotr.

Reaguodama į Ukrainos krizę NATO ruošiasi įkurdinti „priešakinius būrius“ Rytų Europoje, pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Nots jie nebus vadinami „nuolatinėmis pajėgomis“, regione turėtų likti, jo žodžiais, „tiek, kiek reikės“.

Antradienį britų generolas seras Richardas Shirreffas perspėjo, kad dabartinė NATO negalėtų sustabdyti Rusijos invazijos į Rytų Europą dėl ilgus metus karpytų išlaidų gynybai.

Trečiadienį interviu dienraščiui „The Guardian“ A. F. Rasmussenas sakė, kad NATO įveiks nesutarimus Aljanso viduje ir kitą savaitę Kardife vyksiančiame viršūnių susitikime patvirtins priemones, kurios leis greitai įvesti laikinas pajėgas į regioną ir atgrasins Rusiją nuo padėties jame destabilizavimo.

„Mes priimsime vadinamąjį pasiruošimo veiksmams planą, kad turėtume galimybę greitai reaguoti į šią visiškai naują saugumo terpę Europoje“, – sakė A. F. Rasmussenas britų dienraščiui.

„Mes jau kai ką turime, tai vadinamosios NATO reagavimo pajėgos, kurių tikslas yra, prireikus, būti pasirengus greitam dislokavimui. Dabar mes ketiname išvystyti tai, ką aš vadinu šių reagavimo pajėgų priešakiniu būriu, kuris būtų labai labai aukštos parengties“, – kalbėjo jis.

Vis tik plane nenumatytas nuolatinių bazių kūrimas, nors Lenkija ir Baltijos šalys jų pageidavo. Tačiau, pasak A. F. Rasmusseno, šios laikinos pajėgos regione liks „tiek, kiek reikės“.

NATO įsipareigojimas Rusijai duotas kitomis sąlygomis

„Geopolitinė padėtis yra įtempta, ir mes turime užtikrinti kiek įmanoma didesnį saugumą mūsų Lietuvos gyventojams, taip pat komunikuoti su kitomis šalimis, ką jos daro, pasikeisti informacija. Tai yra viena iš prioritetinių sričių, kuri turi būti mums labai svarbi kiekvieną dieną“, – tikina Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis sako, jog nekeista, kad Aljansas visiškai kitaip žiūri į praėjusio dešimtmečio įsipareigojimą nesteigti naujų bazių Rytų Europoje. Pasak jo, dvejopų standartų V. Putino politika Ukrainos atžvilgiu, karinės galios augimas naujų NATO narių pasienyje, Kaliningrado srities hipermilitarizavimas rodo, kad Rusija remiasi tik karine galia.

„Aš manau, kad tie tarptautinio dialogo sunkumai vis dėlto turėtų būti išspręsti. Manau, kad Rusija pati tarnauja tam, kad, galiausiai, ir tokios valstybės, kaip Vokietija ir Prancūzija, negalės nepriimti vieningo sprendimo su lyderiaujančiomis Aljanso šalimis“, – teigia A. Matonis.

Tiesa, jo manymu, dar anksti kalbėti apie tai, kokią formą įgis tos bazės, tačiau neabejotina, jog NATO valstybių turima karinė infrastruktūra puikiai tinka priimti papildomas sąjungininkių pajėgas, to nepaverčiant atskiru precedentu.

A. F. Rasmussenas: Rusija nelaiko NATO partnere

NATO vadovas dar kartą apkaltino Rusiją šios krizės eskalavimu įvairiomis priemonėmis, tarp  jų ir tiesioginiais veiksmais prieš Ukrainos pajėgas, kai „artilerija šaudo per sieną ir pačioje Ukrainoje“.

„Mes turime pripažinti realybę, kad Rusija nelaiko NATO partnere“, – pridūrė jis.

Britų generolas: NATO nepajėgi apginti Rytų Europos

NATO negalėtų sustabdyti Rusijos invazijos į Rytų Europą dėl ilgus metus karpytų išlaidų gynybai, perspėjo britų generolas seras Richardas Shirreffas, kurį cituoja dailymail.co.uk.

Generolas, šiemet atsistatydinęs iš NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojo posto, sakė, kad Aljansui reikia persiginkluoti, jeigu jis rimtai nori apsiginti ateityje.

Paklaustas apie krizę Ukrainoje R. Shirreffas atsakė: „Realybė yra tokia, kad NATO (aljansas) būtų smarkiai prispaustas ir jam būtų labai sunku dislokuoti mūšiui jūroje arba ore reikiamas priemones, ypač, sakyčiau, sausumoje (būtų sunku) atremti bet kokią rusiškos avantiūros formą“.

R. Shireffas antradienį vakare BBC laidoje „Newsnight“ sakė, kad Šiaurės Aljansui skubiai reikia investicijų.

„Iš tikrųjų Vakarų Europa neįstengs apginti, mano nuomone, prieš Rusiją be žymios amerikiečių paramos“, – sakė jis.

Pasak jo, NATO būtų tikrai sunku greitu laiku išsiųsti diviziją (20 tūkst. karių).

„Nes vakarų Europoje, kaip matome, vis labiau vyksta karinio pajėgumo mažinimas“, – nurodė generolas.

Jis pripažino, kad propaguoti perginklavimą būtų nepopuliaru, bet pridūrė: „Tai žinia, kurią mūsų politiniai vadovai turi pasiimti namo, įsiklausyti ir veikti, jeigu jiems rimtai rūpi užtikrinti, kad NATO turėtų priemonių apsiginti ateityje“.

„Jeigu NATO rimtai į tai žiūri, jai reikės persiginkluoti, reikės atkurti pajėgumą. Europos valstybėms reikės iš savo kišenių skirti daugiau pinigų gynybai“, – kalbėjo R.Shireffas.

Šiuo metu tik keturios iš 28 ES narių skiria gynybai daugiau už reikalaujamą minimumą – po 2 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto).

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...