captcha

Jūsų klausimas priimtas

Premjeras mokytojus nuo streiko nori atkalbėti argumentuodamas Rusijos grėsme

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį sudarė darbo grupę švietimo problemoms spręsti, tačiau dalis švietimo profesinių sąjungų ir toliau rengiasi streikams.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį sudarė darbo grupę švietimo problemoms spręsti, tačiau dalis švietimo profesinių sąjungų ir toliau rengiasi streikams.

Premjeras trečiadienį žurnalistams sakė, kad tikisi, jog mokytojai nekurs įtampos šalies viduje, kai juntama įtampa iš išorės.

„Mokytojai – tai yra mūsų inteligentija, mokytojai formuoja jaunajai kartai ir sąmoningumą, ir patriotizmą, ir pilietiškumo pamokas dėsto, apie tai plačiai kalba. Ir labai buvau nustebęs, kada buvo vienas iš reikalavimų, kad dar šiais metais būtų padidinti atlyginimai. Žinome, kad biudžetas yra planuojamas metams, metų vidury biudžetas nėra perskirstomas, nebent įvyktų kažkokia gili krizė ir matytume, kad pajamų planas nesurinktas ir reikėtų mažinti biudžetą. Aš tikiuosi, kad mokytojų sąmoningumas nugalės, tikiuosi, kad jie piketų neorganizuos, nes tikiuosi, kad mokytojai supranta ir įvertina geopolitinę padėtį, kokia yra įtampa iš išorės. O jeigu viduje bus kuriama įtampa, ir visa tai darys mokytojai, žinote, aš jau tada labai susimąstysiu giliai“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams kalbėjo A. Butkevičius.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis savo ruožtu sakė, kad nepagrįsti kai kurių profesinių sąjungų reikalavimai yra „provokacija kvepiantis dalykas“.

„Kodėl šiuo metu – kada, įvardykime tiesiai, vyksta karas Ukrainoje, kada Rusijos visa ideologija puola Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją kaip labiausiai Rusijai kenkiančias šalis, kada mes turime embargo (...), kada kyla reali grėsmė mūsų ūkiui, mokesčių surinkimui ir panašiai, staiga profsąjungos pasireiškia su kategoriškais, radikaliais ir praktiškai neįvykdomais sprendimais. Šitą klausimą turėtų atsakyti kiekvienas žmogus – kam tas yra naudinga“, – kalbėjo ministras.

„Kažkodėl sujudėjo Lenkų rinkimų akcija, pajudėjo kai kurios profsąjungos, kažkodėl Kaliningrade, Minske vyksta kažkokie judėjimai, vyksta naujo fronto atidarymas Ukrainos pietuose Mariupolio link. Ką tai reiškia? Sudėkite viską į vieną eilutę ir taps maždaug aišku“, – Rusijos interesus įžvelgė ministras.

Pasak D. Pavalkio, keliantieji radikalius reikalavimus mokytojų atstovai neabejotinai žino, kad Vyriausybė gali diskutuoti tik apie kitų metų biudžeto pertvarkymus, todėl jų norai yra neperspektyvūs.

„Tačiau net ir neigiamai žiūrėdami į tuos keliamus reikalavimus mes kviečiame visas profsąjunga derėtis. Ministro Pirmininko pasirašytas potvarkis Andrių Navicką (Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką. – ELTA), kaip šio susivienijimo pirmininką, taip pat įtraukė į darbo grupę – mes atviri visiems“, – pabrėžė D. Pavalkis.

Kaip pranešė Vyriausybė, darbo grupėje, kuriai vadovaus D. Pavalkis, taip pat dirbs Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ministerijų atstovai bei socialiniai partneriai.

Grupė svarstys klausimus „dėl mokinių ugdymo kokybės, veiksmingumo, pedagogų socialinių sąlygų gerinimo ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkymo“, teigiama pranešime spaudai.

Į pirmąjį posėdį darbo grupė rinksis rugsėjo 3 dieną.

Penkios švietimo profesinės sąjungos net ir sudarius darbo grupę neketina atsisakyti streikų idėjos, jei esminiai reikalavimai, pavyzdžiui, mokinio krepšelio atstatymas į prieškrizinį lygį, nebus įgyvendinti nuo 2015-ųjų pradžios.

„Jei per mėnesį sulauksime protingų rezultatų, jei bus poslinkiai, nesakome, kad bėgsime į streikus, bet jei po mėnesio matysime, kad viskas tik imituojama, trauksimės iš tos darbo grupės“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Tuo metu kitos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis patikino, kad darbo grupės sudarymas niekaip nekeičia nusiteikimo streikuoti.

„Tai niekaip nekeičia mūsų veiksmų tęstinumo – apklausos dėl streikų vis tiek vyks ir toliau (...). Yra tik kalbos, kalbos, kalbos. Paskaitykite ministro sveikinimus su Rugsėjo 1-ąja ir bus viskas aišku“, – sakė K. Juknis.

Moksleivio krepšelis iki krizės siekė 3774 litus, šiuo metu jis sudaro 3348 litus. Nuo kitų metų ketinama jį didinti 15 litų. Streikuoti nusiteikusių profesinių sąjungų skaičiavimu, krepšeliui atstatyti nuo sausio 1-osios reikėtų iki 2 mlrd. litų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...