captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nesutarimas tarp mokytojų profsąjungų: vienos džiaugiasi, kitos ruošiasi streikuoti

Artėjant naujiems mokslo metams, į sudėtingą savo padėtį dėmesį siekia atkreipti šalies mokytojai. Anot jų, traukiasi švietimo finansavimas, mažėja saugumas darbe, blogėja moksleivių ugdymo kokybė. Tačiau švietimo profesinės sąjungos nesutaria dėl tolesnių savo veiksmų – kol vienos grasina masiniais streikais, kitos džiaugiasi vykstančiomis derybomis: Premjero Algirdo Butkevičiaus potvarkiu šiuo metu yra sudaryta derybinė grupė, siekianti iš esmės pakeisti situaciją švietimo srityje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Artėjant naujiems mokslo metams, į sudėtingą savo padėtį dėmesį siekia atkreipti šalies mokytojai. Anot jų, traukiasi švietimo finansavimas, mažėja saugumas darbe, blogėja moksleivių ugdymo kokybė. Tačiau švietimo profesinės sąjungos nesutaria dėl tolesnių savo veiksmų – kol vienos grasina masiniais streikais, kitos džiaugiasi vykstančiomis derybomis: Premjero Algirdo Butkevičiaus potvarkiu šiuo metu yra sudaryta derybinė grupė, siekianti iš esmės pakeisti situaciją švietimo srityje.

Anot Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, šiandien dar bent pusė Lietuvos mokytojų nežino kiek turės darbo, pamokų ir koks bus jų atlyginimas, todėl rugsėjo 1-oji sutinkama su prasta nuotaika.

„Visa švietimo bendruomenė yra savotiškoje nežinioje, ir ji išsisklaidys tik tada, kai bus sudaryti ugdymo planai. Tokioje situacijoje kalbėti apie motyvaciją dirbti, motyvaciją atsiduoti mokiniams yra sunku“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Jurgelevičius.

Pasak jo, jau dabar yra praleistas laikas daryti drąsius žingsnius ir šie ar kiti metai yra paskutiniai, kuomet dar galima atlikti laipsniškas reformas, nesukeliant didelio nepasitenkinimo ar socialinio sprogimo.

„Jeigu ne šiemet, tai po metų ar kitų, nieko nedarant arba darant kosmetinius pakeitimus, ateinančioms valdžioms reikės priiminėti labai drastiškus sprendimus, atleidinėti dešimtis tūkstančių pedagogų, nes mokinių skaičius mažėja, turės prasidėti antra mokyklų uždarymo banga ir, aišku, tai tiek visuomenės požiūriu, tiek švietimo požiūriu yra nepageidaujama“, – tvirtina A. Jurgelevičius.

Profesinės sąjungos reikalauja ilgalaikio švietimo finansavimo didinimo, siekiant, jog jis artėtų prie 6 proc. nuo šalies BVP. Šiuo metu finansavimas siekia mažiau kaip 5 proc. Taip pat reikalaujama švietimo įstaigų finansavimo pertvarkos. Teigiama, jog jeigu valstybė palieka mokyklą dirbti, ji taip pat turi įsipareigoti ją ir visavertiškai aprūpinti, o ne palikti merdėti. Anot A. Jurgelevičiaus, būtina spręsti ir dabartinį mokytojų perteklių. Tyrimai rodo, kad dauguma Lietuvos mokytojų yra pusiau bedarbiai – jie dirba tik pusę darbo savaitės ir dėl to gauna menką atlyginimą.

„Manome, kad tai yra socialinė nacionalinio lygio problema ir ją turi spręsti valstybė. Kartu su tuo turėtų būti sprendžiamas ir mokytojų darbo apmokėjimo klausimas, kalbama ne tik apie mokytojų darbo užmokesčio dydį, bet ir apie mokytojų darbo struktūrą, – sako A. Jurgelevičius.

Profesinės sąjungos taip pat siekia pasirašyti nacionalinę švietimo kolektyvinę sutartį.

A. Jurgelevičiaus teigimu, derybinė grupė iki kitų metų balandžio turi paruošti konkrečias programas, dalis jų pradėtų veikti nuo 2015-ųjų rugsėjo, kitos – 2016 ar 2017 metais.

Vis dėlto ne visos profesinės sąjungos yra patenkintos tokia švietimo problemų sprendimo eiga. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ir Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga antradienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog rugsėjo penktą dieną planuojama baigti šalies mokytojų apklausą dėl streiko. Jos yra patvirtinusios visą veiksmų planą, kuriuo siekiama reikalavimų įgyvendinimo.

„Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, birželio 17 dieną Švietimo ir mokslo ministerijai įteikusi reikalavimus, iki šiol nesulaukė tinkamos reakcijos. Ministerijos „atsirašinėjimai“ nerodo nusiteikimo atsižvelgti į reikalavimus, ieškoma formalių kliūčių įsipareigoti švietimo šakos darbuotojams. Profesinės sąjungos tokią situaciją įvertino kaip atsisakymą derėtis ir pradėjo kolektyvinio ginčo procedūrą“, – teigiama trijų profesinių sąjungų išplatintame pranešime.

Profsąjungos piktinasi, kad nebuvo atsižvelgta ir į jų prašymą sudaryti taikinimo komisiją.

Jos reikalauja atkurti mokinio krepšelio dydį ir bazinę mėnesinę algą, buvusius iki 2009 metų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams.

Taip pat reikalaujama ikimokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 metų vaikų grupes sumažinti iki 10, o 3–7 metų – iki 15 vaikų, bendrojo ugdymo mokyklų pradinėse klasėse maksimalų mokinių skaičių sumažinti iki 20–22, 5–8 klasių mokinių maksimalų skaičių sumažinti iki 24–26, o 9–12 klasėse – iki 22–24 mokinių, pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį, iki 2015 m. rugsėjo 1 d. sudaryti palankias sąlygas pedagogams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.

„Jokio konflikto tarp profesinių sąjungų nėra. Jos visą vasarą tarpusavyje vedė dialogą. Bandėme išsiaiškinti jų reikalavimų esmę ir planus, tačiau, deja, aiškaus atsakymo negavome. Ir tik todėl, kad mums nėra suprantami jų reikalavimai ir motyvai, mes nepalaikome jų planų“, – sako A. Jurgelevičius.

Anot Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Eugenijaus Jesino, akivaizdu, jog šiemetinio biudžeto sandaros pakeisti neįmanoma, todėl streikuoti planuojančių profesinių sąjungų reikalavimai ir terminai yra nerealūs.

„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje praktiškai vyksta derybos, vyksta darbas, todėl dabar įnešti tokią sumaištį, klaidinti mokytojus, vietoj to, kad būtų siekiama švietimo sistemos pokyčių, yra netikslinga“, – teigia E. Jesinas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...