captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas lobsta iš egzaminų?

Matematikos užduočių nutekinimo skandalas išryškino švietimo sistemos pūlinį: tiek pedagogai, tiek aukštųjų mokyklų dėstytojai lobsta teikdami korepetitorių paslaugas.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Matematikos užduočių nutekinimo skandalas išryškino švietimo sistemos pūlinį: tiek pedagogai, tiek aukštųjų mokyklų dėstytojai lobsta teikdami korepetitorių paslaugas.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) pripažįsta, kad rasti užduočių rengėjų nelengva: specialistams finansiškai nenaudinga atsisakyti privačių mokinių.

Atliekant kratą egzaminų užduotis privačiai mokomoms abiturientėms nutekinusio Vilniaus universiteto docento Rimanto Grigučio namuose, policijos pareigūnai rado 17 800 Lt. Kadangi jis neteisėtai teikė korepetitoriaus paslaugas, R. Grigučiui taip pat gresia atsakomybė už neteisėtą vertimąsi ūkine veikla.

DELFI pakalbino jaunuolį, kuris prieš dvejus metus papildomai mokėsi pas R. Grigutį ir iš valstybinio egzamino gavo 100 proc. Vaikinas pasakojo pas docentą papildomai mokęsis metus. Jis prisimena, kad patekti pas R. Grigutį būdavo labai sunku: šis visada turėdavo daug mokinių – vienas išeidavo, kitas ateidavo.

„Ir paskutinio susitikimo metu, kaip visada, sprendėme Grigučio paruoštas užduotis. Kaip paskui įsitikinau, tai buvo būsimo matematikos egzamino užduotys. Tarp mokinių buvo kalbama, kad, jei mokysies pas jį privačiai, tikrai arba gausi šimtuką, arba išlaikysi labai gerai“, – kalbėjo vilnietis.

Kad prieš pat egzaminą išsprendė tikras užduotis, pašnekovas suprato tik atėjęs laikyti egzamino. Nuo 1999 m. R. Grigutis bendradarbiavo su NEC, pastaraisiais metais buvo Matematikos egzamino vertinimo komisijos pirmininkas, šįmet – ir užduočių recenzentas. Pagal sutartį su NEC, jis negalėjo abiturientų ruošti šių metų matematikos brandos egzaminui, tačiau tą darė ir už pusantros valandos pamoką imdavo 100–150 litų.

Nenori rengti užduočių, nes labiau apsimoka mokyti papildomai

Perskaičiusi tekstus apie R. Grigutį, viena DELFI komentatorė pasiūlė atlikti žurnalistinį tyrimą.

„Reikėtų sulyginti egzamino užduočių rengėjų, recenzentų (deja, slaptų bet iš esmės mokytojų rate žinomų) darbovietes (mokyklas ir gimnazijas) ir, pvz., daugiausia šimtukų gavusių gimnazijų sąrašus. Šiais laikais nebūtina egzamino užduočių vogti ir atskleisti tiesiogiai, gali šiek tiek pakeisti testo klausimus, atsakymus eilės tvarką ir pan. ir visa tai pateikinėti savo moksleiviams kiekvienoje 12 klasės pamokoje, žinoma po to dar viešoje erdvėje pasigirti aukštais mokymo įstaigos reitingais“, – komentare rašė DELFI skaitytoja.
Saulė Vingelienė
Saulė Vingelienė
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Atsakydama DELFI komentatorei, NEC direktorė Saulė Vingelienė aiškina, kad užduočių rengėjais ir recenzentais negali būti mokytojai, kurie tais metais moko abiturientus. Jos teigimu, šios paslapties rengėjams ir recenzentams nepavyktų išlaikyti, tad „šiek tiek pakeisti testo klausimus, atsakymų eilės tvarką ir pan. ir visa tai pateikinėti savo moksleiviams kiekvienoje 12 klasės pamokoje“ neįmanoma.

Pasak S. Vingelienės, NEC paskirtis – užtikrinti užduočių kokybę ir slaptumą. Tai padaryti įstaiga siekia vykdydama dokumentų, apibrėžiančių užduočių rengimą, nuostatas. „Problema ta, kad labai geri specialistai dažnu atveju negali dalyvauti rengiant užduotis, nes dirba dvyliktose klasėse arba turi privačių mokinių. Svarstydami, ar jiems verta dalyvauti rengiant užduotis, dažnai nesutinka todėl, kad atsisakyti privačių mokinių nenaudinga finansiškai: atlygis už užduočių rengimą nėra didelis, be to, dirbant su privačiais mokiniais ir atsakomybė mažesnė“, – aiškino S. Vingelienė.

Ar po iš maišo išlindusios R. Grigučio ylos įmanoma pasitikėti recenzentais/užduočių rengėjais? Gal reikia papildomų saugumo priemonių?

NEC vadovės teigimu, be anksčiau taikytų priemonių, NEC, pasitaręs su teisininkais, jau pasinaudojo papildoma galimybe dar labiau užtikrinti užduočių slaptumą. Autorinėse sutartyse numatyta didelė bauda už užduočių ar jų dalių nutekinimą. Papildomas egzaminų užduoties apsaugos stiprinimo priemones taip pat numatyta rudenį aptarti su Policijos departamento atstovais. Pasak S. Vingelienės, kita priemonė galėtų būti atlygio už užduočių rengimą padidinimas, kuris padėtų specialistams apsispręsti dirbti su NEC.

„Vis dėlto, kad ir kaip NEC besistengtų, užduočių ar jų dalies išviešinimo grėsmė pirmiausia susijusi su visų, dalyvaujančių rengiant užduotis, dirbančių švietimo sistemoje, ir apskritai visuomenės, sąžiningumu“, – pastebi S. Vingelienė.

Už valandą negaili 200 Lt

„Kiekvienas moksleivis, kuris renkasi korepetitorių, stengiasi rasti geriausią mokytoją, kokį tik galima. Ne paslaptis, kad geriausi mokytojai kviečiami rengti egzaminų užduotis“, – sako Lietuvos moksleivių sąjungos (LSM) prezidentas Antanas Mikalauskas. Jo teigimu, tarp universitetų dėstytojų korepetitorių ieškoma rečiau: dažniau samdomi mokytojai.

Moksleivių apklausą atlikusį A. Mikalauską šokiravo korepetitorių kainos. Mažuose miesteliuose tenka mokėti 25–50 Lt už valandą, didžiuosiuose miestuose – 50–200 Lt už valandą. 200 Lt kainuoja stipriausių gimnazijų mokytojai.

„Faktas, kad užduočių nutekėjimai griauna pasitikėjimą. Ir ne tik tiems, kurie labiausiai domisi švietimo politika, tačiau ir paprastiems mokiniams, kurie laikys egzaminus. Vienas mokinys gal mokosi ir mintyse galvoja, kam mokytis, jei kitas didesniame mieste turi galimybę gauti užduotis ir išlaikyti egzaminą 100 proc.“, – sako A. Mikalauskas. Jo teigimu, reikia drąsiai kalbėti ir viešinti egzaminų sistemos bėdas.

LMS prezidento manymu, samdydami korepetitorių, mokiniai labiau pasitiki savo jėgomis. Manoma, kad taip daugiau mokaisi ir tarp bendraamžių esi „kietesnis“. „Tai ne mada, tai labiau pasitikėjimo užtikrinimas egzamino dieną: atsisėdęs prie egzamino užduočių galiu sakyti, kad turėjau mokykloje ir gerą mokytoją, ir dar korepetitorių. Vadinasi, aš tikrai moku, pasiruošiau ir tikrai išlaikysiu egzaminą aukštu balu“, – pasakojo A. Mikalauskas.

Pats mokydamasis Palangoje pašnekovas lankė papildomas pamokas pas vieną geriausių lituanisčių. Jo manymu, mokytojai, kurie prisideda prie užduočių rengimo, recenzavimo, turi numanymą, ko laukti egzamine. Dėl to mokiniai tokius pedagogus ir samdo.

„Vadinasi, vienas gali turėti gerą korepetitorių, o kitas, kuris turi mažiau finansinių galimybių, jo negali turėti. Grįžtame prie klausimo, kam reikalinga mokykla? Mokykla reikalinga tam, kad visus vienodai išmokytų ir suteiktų visiems vienodas galimybes laikyti egzaminą. Korepetitoriai šį dalyką labai iškreipia, atsiranda socialinė nelygybė“, – aiškina A. Mikalauskas.

Korepetitoriai turėtų ant rankų nešioti švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį: jis įteisino privalomą matematikos egzaminą stojantiems į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose. Reiškia, korepetitorių piniginės dar labiau pasipildys. Į paieškos sistemą „google“ įvedus žodžius korepetitorius/aukštosios mokyklos dėstytojas, pasipila pasiūlymai papildomai mokytis pas universitetų darbuotojus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šįmet verslo liudijimus kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veiklai įsigiję 2863 gyventojai. Iš to galima daryti išvadą, kad korepetitorių paslaugos šalyje paplitusios masiškai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...