captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė pateikė užduotis Vyriausybei

Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė darbo pietų metu su Vyriausybe aptarė ateinantį politinį sezoną. Susitikimo metu Ministrų kabinetas su šalies vadove diskutavo apie gynybą, energetinį saugumą, euro įvedimą, socialinę atskirtį. Savo ruožtu D. Grybauskaitė Vyriausybei pateikė septynias pagrindines užduotis.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė darbo pietų metu su Vyriausybe aptarė ateinantį politinį sezoną. Susitikimo metu Ministrų kabinetas su šalies vadove diskutavo apie gynybą, energetinį saugumą, euro įvedimą, socialinę atskirtį. Savo ruožtu D. Grybauskaitė Vyriausybei pateikė septynias pagrindines užduotis.

„Šis laikotarpis – ypatingas. Jis skiriasi nuo kitų tuo, kad turime visiškai naują geopolitinę situaciją Europoje, o tai reiškia ir geopolitinius iššūkius. Todėl reikia atitinkamai pritaikyti ir koreguoti vidaus politiką“, – po susitikimo žurnalistams sakė Lietuvos vadovė.

Ji pirmu numeriu pažymėjo šalies gynybos stiprinimą: krašto apsaugos finansavimo užtikrinimą, kariuomenės prioritetų peržiūrą, teritorinės gynybos pajėgumų stiprinimą ir kibernetinio saugumo centro sukūrimą.

„Kita svarbi sritis – energetinio savarankiškumo užtikrinimas. Pirmą kartą per 25-erius metus žengėme į tą savarankiškumo lygį, kurio siekėme taip ilgai. Tai užtikrins Lietuvos politinį savarankiškumą ir nepriklausomybę“, – sakė prezidentė ir pridėjo, kad būtina laiku pradėti SGD terminalo darbą, tęsti kitus strateginius energetikos projektus, taip pat užbaigti šilumos ūkio pertvarką ir patvirtinti Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą.

Po energetikos sekė 2015-ųjų biudžeto klausimas, kuris, pasak D. Grybauskaitės, jau bus „eurinis“.

„Biudžetas turi atsižvelgti ir atspindėti pagrindinius šalies poreikius, būti grįstas žmonių gerovės principais, išlaikant atsakingą fiskalinę politiką bei suvaldant finansinį populizmą prieš rinkimus. Labai svarbu, kad visos lėšos būtų naudojamos skaidriai, o tai reiškia, kad turi būti išlaikomas antikorupcinis filtras. Aš tuo užsiimsiu ir to paties reikalausiu iš Vyriausybės“, – patikino prezidentė.

Ji taip pat pažymėjo, kad rengiant biudžetą svarbu įvertinti sankcijas, kurių prieš ES ėmėsi Rusija.

D. Grybauskaitė taip pat paminėjo euro įvedimo klausimą. Šalies vadovė įsitikinusi, kad tai yra pagrindinis artimiausių dienų Vyriausybės prioritetas: „Reikia užtikrinti sklandų ir skaidrų perėjimą bei išvengti nepagrįsto kainų didėjimo.“

Prezidentės žodžiais, net ir šiomis sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis socialinės atskirties mažinimas turi išlikti prioritetu. Pensijų kompensavimas, anot jos, turi vykti taip, kaip prisižadėjo Vyriausybė.

„Reikia pagal galimybes didinti mažiausias socialines išmokas ir mažiausius atlyginimus. Tai reikia daryti subalansuotai, nes negalime nevykdyti savo įsipareigojimų ir už borto palikti mažiausiai apmokamų socialinių sluoksnių žmonių. Svarbu užtikrinti vaistų ir paslaugų prieinamumą: [didelės] kainos, eilės, vis dar išlieka“, – teigė D. Grybauskaitė.

Ji taip pat užsiminė apie uždavinį sumažinti Rusijos embargo poveikį mūsų ekonomikai, verslui ir darbo bei užimtumo lygiui: „Reiki padėti verslui, kuris ieško naujų ir skaidrių rinkų. Privalu derėtis ir siekti kompensacijų už padarytą žalą iš europinių fondų.“

Prezidentė atkreipė dėmesį į regionus, ypač išskirdama Rytų Lietuvą.

„Turiu mintyje kai kuriuos regionus, kuriuose  dominuoja viena ar kita tautinė mažuma, kur visi yra Lietuvos piliečiai, bet, ko gero, jiems būtinas dėmesys, kurį reikia atnaujinti. Regionų plėtros strategiją būtina priimti ir atitinkamai koreguoti įstatymus. Rytų Lietuvos regionui vertėtų skirti specialią programą, numatyti reikiamą finansavimą. Tą darėme iš karto po nepriklausomybės. Tai leido regionams pasitempti. Deja, po kažkiek laiko manėme, kad to nebereikia“, – pažymėjo ji.

Pasak D. Grybauskaitės, žinant, kad geopolitiškai tas regionas tampa jautrus, į jį investuos kiti, jeigu to nepadarysime mes patys.

Premjeras: verslo problemos – valstybinio lygio

Premjeras Algirdas Butkevičius, pradėdamas savo kalbą, pabrėžė, jog tikisi, kad Vyriausybės programoje ir ilgalaikėje strategijoje keliamos užduotys bus sėkmingai įgyvendintos.

„Norėčiau pabrėžti, kad Rytų kaimynystėje kilusi krizė mūsų neįbaugino, o sutelkė dar stipriau dirbti ir greičiau priiminėti sprendimus. Turėdami ne vieno sunkmečio pamokų, manau, atlaikysime ir šiuos išbandymus. Juos vertiname kaip galimybę pademonstruoti Lietuvos savybes ir sugebėjimus iššūkių akivaizdoje įrodyti sau ir kitiems, kad esame stipresni, sumanesni nei kartais atrodome“, – spaudos konferencijoje iš Prezidentūros kalbėjo apie Rusijos embargo keliamą grėsmę Lietuvai A. Butkevičius.

Antradienio pasitarime, anot Ministro Pirmininko, Vyriausybė patvirtino rekomendacijas, kaip paspartinti Lietuvos eksportą ir sumažinti nuostolius.

„Lietuvos verslo problemas laikome valstybinio lygio problemomis. Atitinkamų institucijų atstovai, nesvarbu, kokias pareigas jie užima, privalo padėti verslui surasti kelius į naujas rinkas. Tai bus dar vienas jų darbo vertinimo kriterijus“, – pabrėžė premjeras.

A. Butkevičius tikino, kad žadama toliau stiprinti šalies ekonomiką. Per 2014 ir 2015 metų turi būti baigti trys strateginės energetikos projektai, tapsiantys tiltu į platesnę rinką ir laisvę rinktis energetikos tiekėjus.

Dėl dar vieno strateginio projekto – Lietuvos ir Lenkijos dujų sujungimo – praėjusią savaitę kartu su Lenkija, Latvija ir Estija Lietuva pateikė paraišką Europos Komisijai gauti finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų fondo. Tai, anot A. Butkevičiaus, – labai didelis žingsnis į priekį.

„Sėkmingai vykdoma šilumos ūkio pertvarka Vilniuje, Kaune įgyvendina didžiulės apimties atliekų ir biokuro kogeneracinių elektrinių projektus. Jau 2014 m. pabaigoje bus atrinkti strateginiai investuotojai, kurie dalyvaus minėtų projektų įgyvendinime“, – sakė Ministras Pirmininkas.

A. Butkevičius pabrėžė, kad 2014 m., be sklandaus euro įvedimo proceso, Lietuvos laukia dar vienas svarbus žingsnis, kurį minėjo ir D. Grybauskaitė, – pirmojo biudžeto eurais sudarymas.

„Esame įsipareigoję laikytis fiskalinės drausmės tam, kad galėtume vykdyti savo įsipareigojimus žmonėms bei tęsti sunkmečiu nusavintų kompensavimą. Pagal finansines galimybes didinti pensijas ir atlyginimus. [...] Noriu pasakyti, kad socialinių išmokų gavėjų naudai apvalinę išmokas eurais, papildomai vien nacionaliniame biudžete numatysime apie 125 mln. litų“, – tikino premjeras.

Ministro pirmininko žodžiais, kadangi gyvename ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, pradėta ruoštis ir įgyvendinti naująją išmaniąją mokesčių administravimo sistemą, kas labai sugriežtins prekių ir paslaugų kontrolę. Tai esą labai svarbu kovoje su šešėline ekonomika.

„Jau atidarėme naujos finansinės perspektyvos 2014–2020 m. sąskaitą, pradėti įgyvendinti pirmieji projektai [...]. Kaip žinote, rugsėjo 10 d. bus pateiktas sąrašas įstatymų projektų, kurie bus pradėti svarstyti Seime“, – nuveiktus ir planuojamus darbus toliau vardijo premjeras.

A. Butkevičius taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų prioritetą – pradėti atkurti sumenkusį krašto gynybos reikmių finansavimą. Anot jo, būdami NATO nariai, privalome prisiimti atitinkamą dalį išlaidų.

„Kaip žinote, 2014 m. krašto apsaugos asignavimai buvo padidinti iki 15 proc. 2015 m. taip pat numatytas didinimas“, – kalbą baigė premjeras.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...