captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Poviliūno pajamos: 39 tūkst. Lt premija, 24 tūkst. Lt atostoginių ir dešimtys tūkstančių reprezentacijai

Lietuvos sportininkai kone po kiekvienų Olimpinių žaidynių primindavo finansavimo stoką. Po Londono olimpiados per šalį nuvilnijo pasipiktinimas dėl baseinų situacijos, karo padėtį primenančios olimpinio vicečempiono Jevgenijaus Šuklino treniruočių bazės vaizdai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvos sportininkai kone po kiekvienų Olimpinių žaidynių primindavo finansavimo stoką. Po Londono olimpiados per šalį nuvilnijo pasipiktinimas dėl baseinų situacijos, karo padėtį primenančios olimpinio vicečempiono Jevgenijaus Šuklino treniruočių bazės vaizdai.

Tuo metu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas, DELFI turimais duomenimis, 2000–2012 m. laikotarpiu iš savo darbovietės tik retkarčiais gaudavo mažiau nei 10 tūkst. Lt pajamų iki mokesčių, o kartais jo mėnesio pajamos šoktelėdavo net iki 40 tūkst. Lt.

Mažomis pajamomis negalėjo skųstis ir kiti LTOK vadovai. LTOK tvirtina, esą pajamų svyravimai – priedų, reprezentacinių išmokų ir premijų už gerą darbą pasekmė.

Trijų mėnesių pajamos – daugiau nei 120 tūkst. Lt

DELFI pasiekė ketvirtiniai ir mėnesiniai LTOK vadovų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos „Sodrai“, duomenys. Jie liudija, kad prieš devynerius metus, kai daugumai šalies gyventojų 2 tūkst. litų atlyginimas atrodė didelis, A. Poviliūnas iš Lietuvos olimpinio fondo gavo po daugiau nei 40 tūkst. Lt pajamų per mėnesį.

DELFI turimais duomenimis, 2000-aisiais LTOK vadovas pirmąjį ketvirtį iš Olimpinio fondo gavo 37,84 tūkst. Lt iki mokesčių – po 12,61 tūkst. Lt per mėnesį. Kitų trijų ketvirčių algos buvo kuklesnės – mėnesio vidurkis smuktelėjo iki 9,46 tūkst. Lt.

2001-aisias A. Poviliūno finansinė situacija dar pagerėjo. DELFI duomenimis, pirmąjį ketvirtį LTOK vadovas iš Olimpinio fondo gavo 37,84 tūkst. Lt pajamų, antrąjį – 47,3 tūkst. Lt, trečiąjį – 40,62 tūkst. Lt, o ketvirtąjį – vėlgi kuklesnę 28,38 tūkst. Lt sumą. Metų vidurkis – po 12,84 tūkst. Lt per mėnesį.

2002 m. A. Poviliūno pajamos iš Olimpinio fondo ir toliau augo. DELFI turimais duomenimis, metinės LTOK vadovo pajamos prieš dešimtmetį sudarė 211,57 tūkst. Lt iki mokesčių. Per mėnesį – vidutiniškai po 17,63 tūkst. Lt. Geriausias A. Poviliūnui buvo trečiasis 2002-ųjų ketvirtis – DELFI duomenimis, tuomet jis per tris mėnesius iš Olimpinio fondo gavo 60,21 tūkst. Lt.

Vis dėlto įspūdingiausi skaičiai mirga 2003-ųjų suvestinėje. DELFI duomenimis, trečiąjį metų ketvirtį A. Poviliūnas iš Olimpinio fondo gavo beveik 122,62 tūkst. Lt – po 40,87 tūkst. Lt per mėnesį. Kitų ketvirčių pajamos – nuo 28,38 tūkst. iki 52,03 tūkst. Lt iki mokesčių. Per 2003-uosius LTOK vadovas „popieriuje“ gavo vidutiniškai po 20,07 tūkst. Lt per mėnesį, iš viso – daugiau nei 240 tūkst. Lt.

2004-uosius A. Poviliūnas sutiko kiek mažesnėmis pajamomis nei ankstesniais metais. DELFI duomenimis, pirmąjį ketvirtį LTOK vadovas iš Olimpinio fondo gavo 56,76 tūkst. Lt, antrąjį – 47,3 tūkst., trečiąjį – 75,68 tūkst., o ketvirtąjį – 28,38 tūkst. Lt iki mokesčių. Iš viso – 208,12 tūkst. Lt arba vidutiniškai po 17,34 tūkst. Lt per mėnesį.

2005-uosius, DELFI duomenimis, A. Poviliūnas pradėjo vidutiniškai gaudamas po daugiau nei 20 tūkst. Lt per mėnesį – 2005 m. pirmąjį ketvirtį jis iš Olimpinio fondo gavo 62,3 tūkst. Lt pajamų. Vėliau, iki pat karjeros LTOK vadovo poste pabaigos, jo pajamos svyravo tarp maždaug 10,8-12 tūkst. Lt per mėnesį iki mokesčių. Tiesa, 2008 m. pirmąjį ketvirtį, DELFI žiniomis, A. Poviliūnas vėl gavo po daugiau nei 20 tūkst. Lt per mėnesį, iš viso – 61 tūkst. Lt.

Solidus priedas prie pensijos

DELFI duomenimis, LTOK generalinis sekretorius Vytautas Zubernis nuo 2007 m. antros pusės gauna senatvės pensiją, o šias pajamas solidžiai papildo pinigai iš LTOK.

Dar iki pensijos, 2000-2007 m., V. Zubernis per ketvirtį, DELFI duomenimis, gaudavo nuo 19,05 tūkst. (2001 m.) iki 41,27 tūkst. Lt (2004 m.) iki mokesčių. Tuoj po to, kai pradėjo gauti pensiją, 2008 m. pirmąjį ketvirtį, jis iš LTOK, DELFI žiniomis, gavo 42,5 tūkst. Lt iki mokesčių. Vėliau V. Zubernio pajamos iš LTOK svyravo tarp maždaug 7,6 tūkst. ir 8,5 tūkst. Lt per mėnesį iki mokesčių.

Papildomi pinigai – premijos, atostoginiai ir išlaidos reprezentacijai

Pats A. Poviliūnas minėtus skaičius vadina absurdu.

„Ką jūs, čia absurdas. Gal susikrovė viskas į vieną krūvą. Kaip sakant, atostoginiai – dar kažkas. Tikrai absurdiški dalykai“, – DELFI sakė LTOK vadovas.

Išsamiau A. Poviliūno ir kitų vadovų pajamas LTOK paaiškino raštu. Olimpinis komitetas teigia, esą vadovybės darbo užmokestis svyravo priklausomai nuo ekonominės situacijos.

„Olimpinis fondas (teisinis statusas – labdaros ir paramos fondas) įsteigtas 1992 metais, LTOK Vykdomojo komiteto 1992-02-27 nutarimu nr. 10 „Dėl Lietuvos olimpinio fondo“. Pagrindiniai Olimpinio fondo veiklos tikslai: šelpti sportininkų, trenerių, kitų sporto specialistų ir Olimpinių žaidynių veteranų gydymą bei reabilitaciją, teikti jiems kitą socialinę paramą, remti Lietuvos sportininkų parengimą ir dalyvavimą Olimpinėse žaidynėse, olimpinių sporto šakų federacijų programas.

A. Poviliūnas 1998 metais pradėjo dirbti Lietuvos olimpinio fondo valdybos pirmininku. Fondo valdybos sprendimu jam nustatytas atlyginimas: į rankas jis gaudavo apie 5800 Lt. Bėgant metams, priklausomai nuo ekonominės situacijos, atlyginimas kito, tačiau niekada neviršydavo keturženklės sumos į rankas“, – teigiama DELFI pateiktame LTOK komentare.

Didžiulės sumos esą susidarė dėl papildomų išmokų: premijų, reprezentacinių išlaidų ir t. t. Tarp nuopelnų, už kuriuos LTOK vadovas buvo skatinamas premijomis, nurodoma ir tai, kad 2004 m. Atėnų olimpiadoje Lietuvos sportininkus palaikė visi aukščiausi šalies politikai.

„2003 m. III ketv. A. Poviliūnas iš Olimpinio fondo gavo ne tik atlyginimą – apie 14 tūkst. Lt į rankas, atostoginius – apie 24 tūkst. Lt į rankas, bet ir 39 tūkst. Lt premiją už labai gerą penkerių metų darbą Olimpiniame fonde.

2004 m. III ketv. A. Poviliūnas iš Olimpinio fondo gavo ne tik atlyginimą – apie 18 tūkst. Lt į rankas, bet ir 30 tūkst. Lt tikslinę priemoką tinkamam šalies olimpinio judėjimo reprezentavimui XXVIII Olimpiados žaidynių Atėnuose metu. Šios lėšos buvo panaudotos reprezentacinėms reikmėms – dvišaliams susitikimams su kitų šalių olimpinių komitetų atstovais, susitikimams su Tarptautinio olimpinio komiteto nariais, susitikimams su žaidynių organizacinio komiteto nariais.

2005 m. I ketv. A. Poviliūnas iš Olimpinio fondo gavo ne tik atlyginimą – apie 18 tūkst. Lt į rankas, bet ir atostoginius – apie 5 tūkst. Lt į rankas bei 18 tūkst. Lt premiją už pasiektą itin didelį šalies valdžios bei visuomenės dėmesį 2004 metais vykusioms XXVIII Olimpiados žaidynėms Atėnuose. Primename, kad 2004 m. vasarą, nepaisant įtemptos politinės situacijos Lietuvoje, mūsų šalies olimpiečius Atėnuose palaikė visa aukščiausia šalies valdžia – Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, LR Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas bei LR Ministras pirmininkas a.a. Algirdas Mykolas Brazauskas. Tai neabejotinas A. Poviliūno nuopelnas.

2008 m. I ketv. A. Poviliūnas iš Olimpinio fondo gavo ne tik atlyginimą – apie 27 tūkst. Lt į rankas, bet ir 17 tūkst. Lt tikslinę priemoką tinkamam olimpinio judėjimo reprezentavimui XXIX Olimpiados žaidynių Pekine metu. Šios lėšos buvo panaudotos reprezentacinėms reikmėms – dvišaliams susitikimams su kitų šalių olimpinių komitetų atstovais, susitikimams su Tarptautinio olimpinio komiteto nariais, susitikimams su žaidynių organizacinio komiteto nariais.

Primename, kad A. Poviliūnas, nors jam ir nėra būtina, teikia metines pajamų deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai“, – A. Poviliūno gautas pajamas detalizuoja LTOK.

V. Zubernio gautos sumos esą taip pat kito dėl premijų bei priedų dalyvavimui įvairiuose renginiuose.

„V. Zubernis LTOK direktoriaus pareigas eina nuo 1998 metų rugsėjo. Jo atlyginimą nustato LTOK Vykdomasis komitetas. Bėgant metams, priklausomai nuo ekonominės situacijos, V. Zubernio atlyginimas kito – svyravo tarp 5500 ir 6500 Lt į rankas.

Pajamos per ketvirtį kartais svyruodavo dėl to, jog būdavo išmokami atostoginiai, taip pat iki 2008 metų atskirais Vykdomojo komiteto nutarimais būdavo skiriami tiksliniai priedai (dalyvavimui tarptautiniuose renginiuose, Olimpinėse žaidynėse) ar premijos už gerą darbą“, – teigia LTOK.

„Olimpiniai“ milijonai paskendo su „Snoru“

Vienas pagrindinių LTOK finansavimo šaltinių – bendrovė „Olifėja“, didžiausia loterijų organizatorė Lietuvoje. LTOK valdo pusę šios bendrovės akcijų, o ji privalomai dalį savo pajamų skiria olimpinio judėjimo finansavimui.

„LTOK valdoma įmonė „Olifėja“, loterijų įstatymo nustatyta tvarka kasmet privalomai skiria 8 proc. nuo išplatintų bilietų apyvartos paramai. Kadangi daugiau kaip 50 proc. „Olifėjos“ akcijų priklauso LTOK, ši parama skiriama finansuoti Lietuvos sportininkų pasirengimui olimpinėms žaidynėms (įskaitant lėšas treneriams, medikams) bei jų dalyvavimui olimpinėse žaidynėse – ši parama kasmet pervedama į LTOK sąskaitą.

LTOK iš „Olifėjos“ gaunama parama sudarė: 2000 m. – 4,4 mln. litų, 2001 m. – 6 mln. litų, 2002 m. – 6,2 mln. litų, 2003 m. – 6,4 mln. litų, 2004 m. – 8 mln. litų, 2005 m. – 7,3 mln. litų, 2006 m. – 6,8 mln. litų, 2007 m. – 6,2 mln. litų, 2008 m. – 7,1 mln. litų, 2009 m. – 7,7 mln. litų, 2010 m. – 7,7 mln. litų, 2011 m. – 9,4 mln. litų. Papildomai, tais metais, kai „Olifėja“ sėkmingai vykdydavo veiklą, iš jos pelno, akcininkų susirinkimo sprendimu, būdavo išmokami dividendai. 2000–2009 metais dividendų pavidalu LTOK pasiekė 4,36 mln. litų. Kita to laikotarpio pelno dalis buvo nepaskirstoma – atidedama rezervams vystomai veiklai“, – teigiama DELFI pateiktame LTOK komentare.

Tiesa, pinigų srautams iš „Olifėjos“ pernai buvo suduotas skaudus smūgis. „2010 m., įgyvendinus naujus projektus padidėjus „Olifėjos“ apyvartai, buvo nuspręsta sukauptus rezervus panaudoti pelno paskirstymui. Tokiu būdu 2010 metais LTOK dividendų pavidalu pasiekė 5,1 mln. litų, 2011 metais – 4,1 mln. litų. Siekiant diversifikuoti riziką, šie pinigai pervesti į Olimpinio fondo sąskaitą. Deja, didžioji dalis Olimpinio fondo lėšų šiuo metu yra įšaldyta bankrutavusiame banke „Snoras“, kuriame savo lėšas laikė ir daug privačių bendrovių, keletas valstybinių organizacijų bei savivaldybių“, – reziumuoja LTOK.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...