captcha

Jūsų klausimas priimtas

Garsią teisėją vėl vejasi sovietinės praeities šešėliai

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) teisėja pretenduojanti tapti buvusi Konstitucinio Teismo (KT) teisėja ir prezidento Valdo Adamkaus patarėja Toma Birmontienė vėl turi aiškintis dėl sovietmečiu rašytos disertacijos apie tarybinės milicijos sukūrimą Lietuvoje.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) teisėja pretenduojanti tapti buvusi Konstitucinio Teismo (KT) teisėja ir prezidento Valdo Adamkaus patarėja Toma Birmontienė vėl turi aiškintis dėl sovietmečiu rašytos disertacijos apie tarybinės milicijos sukūrimą Lietuvoje.

Vyriausybė yra pritarusi siūlymui pradėti T. Birmontienės rinkimų kampaniją. Tarptautinio baudžiamojo teismo teisėjai bus renkami gruodžio 8‒17 dienomis Niujorke vyksiančiame TBT valstybių, Romos statuto šalių, asamblėjos tryliktame posėdyje. Teisėjai renkami slaptu balsavimu devynerių metų kadencijai.

Vadovaujantis TBT Romos statuto 36 str. nuostatomis, teisėjai renkami iš nepriekaištingos reputacijos, nešališkų ir sąžiningų asmenų, turinčių kvalifikaciją užimti aukščiausius teisminės valdžios postus savo šalyje. TBT jurisdikcijai priklauso labai sunkūs nusikaltimai: genocidas, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui, agresijos nusikaltimas.

Šiuo metu prasideda kandidatų lobizmo laikotarpis.

DELFI šaltinių žiniomis, tarptautiniuose sluoksniuose stebimasi dėl Lietuvos pasirinktos kandidatės į Hagoje įsikūrusį TBT. Esą Lietuva, siekianti, kad sovietmečio nusikaltimai būtų prilyginti genocidui, siunčia žmogų, kuris pats turi kontroversiškų sąsajų su sovietiniu laikotarpiu, o disertacijoje aukštino stribus. Tarp diplomatų juokaujama: „norime išgirsti, kokia Lietuvos kandidatės samprata apie genocidą“.

Pagrindine kliūtimi minima T. Birmontienės disertacija „Tarybinės milicijos sukūrimas Lietuvoje“, kurią ji Maskvoje apgynė 1989-aisiais, jau atgimimui įsisiūbavus. Anksčiau žiniasklaidoje ne kartą rašyta, esą T. Birmontienės tėvas Alfonsas Mockevičius galėjo talkinti NKVD.

T. Birmontienė: visa mano karta gyveno dviejose epochose

Pati T. Birmontienė DELFI sakė, kad jos rašyta disertacija nesutrukdys kandidatuojant į TBA. Jos teigimu, mokslininko veikla vertinama ne vieno darbo pagrindu, bet žvelgiant į visumą. Per daugiau nei 25 metus teisėja sako paskelbusi labai daug publikacijų įvairiais konstitucinės teisės, žmogaus teisių klausimais, kurie apibūdina jos, kaip mokslininkės, gebėjimus.

„Visa mano karta gyveno dviejose epochose. Aš dėsčiau teisę, teisininko profesija ir akademinė veikla sovietiniais metais buvo itin kontroliuojama. Gyniau disertaciją Maskvoje, nes Lietuvoje teisininkų disertacijų ginti nebuvo leidžiama. Oficialią komunistų partijos ideologiją atitinkančių darbų citavimas buvo privalomas. Visi, kurie rašė socialinės srities disertacijas, rašė tarybines disertacijas“, – aiškina T. Birmontienė. Pasak T. Birmontienės, jos disertacijoje yra keletas citatų iš tarybinio mokslininko A. Rakūno knygos, dėl kurių ir kyla šios diskusijos.

T. Birmontienė kaip nesąžiningas ir negarbingas vertina spekuliacijos jos tėvo praeities tema. Teisėja paaiškino, kad jis nedirbo nei NKVD, nei KGB. Jis buvo tarybinis biurokratas, dirbo tarybinėje prokuratūroje, Lietuvos komunistų partijos Centro komitete instruktoriumi, Vidaus reikalų ministerijoje.

Teisėjai sunku pasakyti, kodėl jos asmenybė vis puolama naudojant vis tuos pačius argumentus. „Gal kai kam nepatinka ir Konstitucinio Teismo nutarimai, kurių rengime aktyviai dalyvavau būdama KT teisėja“, – svarsto T. Birmontienė. Jos teigimu, KT pastaraisiais metais priėmė daug reikšmingų Lietuvos valstybingumui ir istorijai sprendimų, kaip antai dėl Lietuvos valstybės geopolitinės orientacijos konstitucinės sampratos, kitų NATO valstybių karinių pajėgų ir karinių bazių buvimo Lietuvoje, dėl galimybės SSRS įvykdytus nusikaltimus Lietuvoje kvalifikuoti kaip genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, dėl Lietuvos Respublikos tęstinumo ir Lietuvos partizanų pripažinimo kovojusius su okupacija Lietuvos Respublikos ginkluotosiomis pajėgomis.

„Todėl šiame kontekste kaip politines spekuliacijas vertinčiau priekaištus dėl daugiau kaip prieš 25 metus parengtoje disertacijoje pacituotų kitų autorių darbų. Aišku, tikėtis kad visiems įtiksiu, negaliu“, – kalbėjo T. Birmontienė.

A. Anušauskas: visos disertacijos sovietmečiu buvo ideologizuotos

Seimo narys konservatorius istorikas Arvydas Anušauskas sako, kad sovietmečiu visos disertacijos buvo ideologizuotos. „Įvadinėje dalyje reikalaudavo įrašyti įvairių marksizmo leninizmo klasikų, partijos suvažiavimo dokumentų citatas – ar tai būtų sociologinis, ar istorinis darbas. Lygai tą patį turėjo padaryti ir matematikai, ir fizikai“, – aiškina A. Anušauskas.

A. Anušauskas atkreipia dėmesį, kad menininkai, norėję išvažiuoti į užsienį, turėjo sukurti nors vieną ideologiškai motyvuotą kūrinį. Kai kuriems kuriantiems žmonėms būdavo atnešami ištisi lapai teksto, kurį dėl įvairių priežasčių šie privalėdavo įdėti į savo darbus.

Parlamentaras nemano, kad T. Birmontienei dėl disertacijos gali kilti sunkumų siekiant posto TBT.

„Kiek žinau, egzistuoja praktika, kad pirmiausia vertinama dabartis: kompetencija, profesionalumas, kokios pareigos eitos pastaruoju metu. Jau niekas nežvilgčioja nei į diplomą, nei kokius pažymius aukštojoje mokykloje gavo. Atvirai pasakius, tai niekam nerūpi“, – sakė Seimo narys.

Jis pastebi, kad diskusijų kyla ne tik dėl T. Birmontienės. Kai kurie sovietmečiu dirbę teisėjai į savo biografijas įrašo Lietuvoje teisėjais dirbantys, pavyzdžiui, nuo 1983 m. Jie dirbo Lietuvoje, tačiau tikrai ne Lietuvos Respublikos sistemoje.

„Dažnas tą dalyką pamiršta, todėl šiuo atveju tai nėra užuomina vienam žmogui: manau, pas mus visuomenėje į šiuos klausimus žiūria jautriau nei bus pažiūrėta kur nors kitose Vakarų šalyse“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...