captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje bus oficialiai steigiama per šimtą genetinių draustinių medžiams saugoti

Lietuvoje bus oficialiai įsteigti įvairių miško medžių genetiniai draustiniai – Vyriausybei teikiamas nutarimo projektas dėl daugiau kaip šimto draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvoje bus oficialiai įsteigti įvairių miško medžių genetiniai draustiniai – Vyriausybei teikiamas nutarimo projektas dėl daugiau kaip šimto draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo.

Nors oficialiai tokie draustiniai steigiami tik dabar, Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bitvinskaitė BNS pasakojo, kad išskirtiniai ir vertingi medynai saugoti pradėti gerokai anksčiau.

„Buvo labai ilgas jų įteisinimo procesas: jeigu norime įteisinti kaip saugomą teritoriją, reikia rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, pagal kurį turi būti nustatomos ribos ir praeinamas visas teritorijų planavimo procesas. Taigi, įsteigti seniai, o teikiami tvirtinti tik dabar dėl to, kad teritorijų planavimo procesui reikia turėti ir pinigų, tam sugaištama nemažai laiko. Teritorijų planavimo procesas pradėtas prieš trejus metus. Kol mes suderinome, sutvarkėme, kol praėjo visas procedūras, kol ištaisėme klaidas, dabar tik šiais metais balandį buvo suderinti planai, kuriuos teikiame tvirtinti Vyriausybei kaip šitų genetinių draustinių ribas“, – sakė Z.Bitvinskaitė.

Jos teigimu, tokiuose draustiniuose saugomos tam tikrų rūšių miško medžių populiacijos, kurios per ilgus metus išsiskyrė savo geresniais genetiniais rodikliais: aukštesniais ir storesniais medžiais, atsparumu ligoms.

Taip saugomi beržų, ąžuolų, pušų, liepų, juodalksnių, drebulių, eglių, uosių medynai įvairiuose miškuose. Kai kuriuose miškuose tokių genetiškai vertingų medžių populiacijų gali būti ne viena – pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad Braziūkų ar Sudvajų miškuose steigiama po tris skirtingų pušų populiacijų draustinius, Daigų miške saugomi trys ąžuolų medynai.

Pasak Z. Bitvinskaitės, vertingi medynai ne tik saugomi nuo suniokojimo – taip pat nudžiūvus medžiams ar medynui stengiamasi jį atkurti, naudojantis medyno genetine medžiaga. Kartais tam užtenka tiesiog atsivėrusioje šviesioje vietoje išpurenti žemę ir padėti sudygti medyno medžių sėkloms. Kai to padaryti nepavyksta, saugomų medžių palikuonys auginami medelynuose ir vėliau parvežami į genetinį draustinį.

„Tai yra ne tik būdas išsaugoti tą medyną ateičiai: iš genetinių draustinių yra renkami nuo geriausių medžių ūgeliai, skiepijami ir kuriamos sėklinės miško medžių plantacijos. Ir iš jų po to renkamos sėklos, auginami medžiai kitiems medynams atkurti“, – apie kitą genetinių draustinių naudą pasakojo Z. Bitvinskaitė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...