captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvių ir lenkų intelektualai ieško bendrų sąlyčio taškų

Politikų atšaldytus lietuvių ir lenkų tautų santykius bando gaivinti Druskininkuose į lenkų kultūros veikėjo Jerzy Giedroyco fondo suvažiavimą susirinkę Lietuvos ir Lenkijos intelektualai. Jie pabrėžia, kad kaimyninių šalių dvišaliai santykiai prastesni nei vidutiniški ir ieško receptų, kaip juos atgaivinti, praneša LRT Televizijos laida „Panorama“.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Politikų atšaldytus lietuvių ir lenkų tautų santykius bando gaivinti Druskininkuose į lenkų kultūros veikėjo Jerzy Giedroyco fondo suvažiavimą susirinkę Lietuvos ir Lenkijos intelektualai. Jie pabrėžia, kad kaimyninių šalių dvišaliai santykiai prastesni nei vidutiniški ir ieško receptų, kaip juos atgaivinti, praneša LRT Televizijos laida „Panorama“.

Ar įtampa tarp dviejų kaimyninių valstybių gali tapti grėsme Europos sandraugos vienybei, kodėl tiek bendros istorijos turinčių tautų santykiai pašliję ir ką daryti, kad abi šalys kalbėtų vienu balsu, – tokius klausimus sprendė Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai, visuomenės veikėjai.

Kad dvišaliai santykiai vis labiau krypsta į blogąją pusę, pripažįsta visi J. Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo suvažiavimo dalyviai. Todėl pirmas receptas – tai dialogas tarp atskirų visuomenės sluoksnių.

„Pastaruoju metu daug rašoma ir kalbama apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, jiems apibūdinti naudojama labai daug frazių. Vieni sako, kad tai blogiausi santykiai per 20 metų, kiti tai vadina konfliktu, dar radau tokius pavadinimus kaip karštligė – plati epitetų skalė“, – sako Lietuvos ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė.

„Tai yra geras ženklas, kad yra noras dirbti kartu, eiti kurti šviesesnę ateitį ir vienai, ir kitai valstybei. Mums galbūt reikia peržengti save, ambicijas palikti ir eiti tuo keliu, kurio nori Lietuvos ir Lenkijos žmonės“, – svarsto  kadenciją baigęs Prezidentas, forumo globėjas Valdas Adamkus.

Forumas įkurtas vertinti tarpvalstybinių santykių būklę, todėl jau kitąmet tikimasi parengti santykių analizę. Lig šiol nesutarimus kursto abiejų švietimo sistemų, pavardžių ir gatvių rašymo problemos.

„Forumas yra užsibrėžęs vieną tikslą – atlikti visapusišką santykių monitoringą, ne tam, kad ieškotų blogų dalykų, bet tam, kad pamatytų bendrąjį vaizdą. Bent jau dabar mes pajėgūs realizuoti tokį dalyką, kurį galima įvardyti labai paprastai – daugiau Lietuvos Lenkijai, daugiau Lenkijos Lietuvoje, daugiau abipusio pažinimo“, – teigia forumo vadovas prof. Alvydas Nikžentaitis.

„Atrodo, kad mes nežinome, kada mūsų valstybių santykių įtampos temperatūra pradėjo kaisti. Santykių atšalimas vienaip atrodo iš Vilniaus, kitaip iš Varšuvos. Lenkų tautinės mažumos problemos Varšuvoje tapo žinomos, apie tai prabilus žiniasklaidai. Gal reikėjo anksčiau pradėti kalbėtis? Todėl mes turėtume sukurti tokią infrastruktūrą, kuri ribotų konfliktus, o jiems kilus padėtų nugesinti“, – mano Varšuvos istorijos muziejaus direktorius Robertas Kostro.

Balandžio mėnesį už indėlį plėtojant abiejų valstybių santykius, lenkų kultūros veikėjo ir lietuvių rėmėjo Jerzy Giedroyco fondas planuoja įteikti premijas – istorikams, žurnalistams ir rašytojams.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...