captcha

Jūsų klausimas priimtas

Masiškai gaištančias žuvis saugo plėšrūnai

Lietuvos ežeruose ir upėse pastaruoju metu pradėjus masiškai gaišti žuvims, ieškoma atsakymo, kodėl taip atsitinka. Panevėžio aplinkosaugininkai vis dar laukia tyrimų rezultatų. Vienas dažniausiai girdimų paaiškinimų – neva vandens telkiniuose žuvims trūksta deguonies. Tačiau ichtiologas Linas Ložys nemano, kad tai – pagrindinė priežastis. Jis pasakoja apie kitą reiškinį, kuris vasarą gali pražudyti labai daug žuvies.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Lietuvos ežeruose ir upėse pastaruoju metu pradėjus masiškai gaišti žuvims, ieškoma atsakymo, kodėl taip atsitinka. Panevėžio aplinkosaugininkai vis dar laukia tyrimų rezultatų. Vienas dažniausiai girdimų paaiškinimų – neva vandens telkiniuose žuvims trūksta deguonies. Tačiau ichtiologas Linas Ložys nemano, kad tai – pagrindinė priežastis. Jis pasakoja apie kitą reiškinį, kuris vasarą gali pražudyti labai daug žuvies.

Kodėl Nevėžyje nugaišo žuvys, vis dar neaišku

GRYNAS.lt jau rašė apie netoli Panevėžio Nevėžio upėje pastebėtas nugaišusias žuvis. Jos buvo aptiktos trijų kilometrų ruože. Nors nuo to jau praėjo nemažai laiko, aplinkosaugininkai aiškaus atsakymo, kodėl nugaišo žuvys, dar neturi.

Praėjusią savaitę Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė teigė, kad greičiausiai žuvis pražudė į upę ištekėję teršalai. Tačiau, kuo buvo užteršta upė, jis dar nežino, nes iki šiol laukiama laboratorinių tyrimų rezultatų. Pareigūnas tikisi, kad jie pasufleruos, kas ir kuo užteršė vandenį.

„Ten buvo išpilti teršalai. Buvo paimti mėginiai ir dabar laukiame tyrimų rezultatų. Jau šią savaitę turėtume gauti pirmuosius duomenis. Visgi aš nemanau, kad tai buvo naftos produktai. Iš patirties žinau, kad tokiais atvejais žuvys nežūdavo. Be to, ir vaivorykštinės plėvelės nebuvo. Aš manau, kad buvo nedidelė ir momentinė tarša. Visgi matosi, kad ne visoms žuvims buvo pakenkta. Vandenyje matosi plaukiojančių žuvų“, – kalbėjo aplinkosaugininkas.

Anot jo, šiuo metu mestos gausios pajėgos nugaišusios žuvies surinkimui. A. Breivė sakė, kad daugiausiai krito mažų ešerių, kuojų ir lydekų. O žala aplinkai, išankstiniais pareigūno skaičiavimais, turėtų viršyti 100 tūkst. litų.

Mokslininkas įžvelgia toksinų poveikį

Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovo, vyresniojo mokslinio darbuotojo L. Ložio pasiteiravus, kodėl Lietuvoje per karščius pradėjo gaišti žuvys, jis teigė, kad greičiausiai taip yra dėl pūvančių dumblių. Žinoma, Panevėžyje yra visai kitos priežastys.

„Mano manymu, gali būti labai didelė toksinų tikimybė. Tai yra medžiagos, kurios išsiskiria yrant toksiniams dumbliams. Tas reiškinys greičiausiai susijęs su tuo, kad vandenyje yra daug maistmedžiagių. Labiausiai prie to prisideda azotas ir fosforas. Tai sukelia greitą dumblių veisimąsi ir žydėjimą. Procesą paskatina aukšta temperatūra. Kai labai karšta, tie dumbliai apmiršta ir gali būti, kad dėl to išsiskiria toksinai“, – svarstė mokslininkas.

Tačiau jis paminėjo, kad toksinus vandenyje nustatyti sudėtinga, kadangi jų pėdsakų labai greitai nebelieka. „Kol ekspertai atvažiuoja, vanduo jau būna švarus“, – sakė, pašnekovas, pridėjęs, kad apskritai nėra daug specialistų, galinčių nustatyti tokią taršą.

Pašnekovas, paaiškinęs savo hipotezę, teigė kritiškai vertinantis teiginius, kad šiuo metu žuvys gaišta dėl deguonies trūkumo. Anot jo, dažniausiai tyrimai to nefiksuoja. O jei deguonies žuvims ir trūktų, dideliame vandens telkinyje jos galėtų nuplaukti į kitą vietą.

„Dabar madinga kalbėti, kad vandenyje trūksta deguonies. Tačiau norėčiau pamatyti matavimų duomenis, kurie tai pagrįstų. Tuo labai dažnai spekuliuojama. Nė karto nemačiau tyrimo rezultatų, kurie parodytų, kad deguonies kiekis būtų labai sumažėjęs. Be to, jei žuviai vienoje vietoje trūksta deguonies, ji nuplauks į kitą vietą. Todėl į deguonies trūkumo istoriją žiūriu labai skeptiškai“, – dėstė ichtiologas.

Taip pat jis paaiškino, kodėl žuvys dažniau gaišta mažuose ežeruose. L. Ložio teigimu, jei toksinai išsiskiria mažame vandens telkinyje, žuvys negali rasti kitos vietos, kur jų nebūtų. O dideliame ežere joms nesunku nuplaukti ten, kur vanduo švaresnis. Mokslininkas aiškino, kad viename vandens telkinyje toksinų kiekis gali skirtis.

Pasidomėjus, kokias žuvis toksinai paveikia labiausiai, jis paminėjo kuojas, lydekas ir ešerius. O karosai, pasak ichtiologo, tokiai taršai yra gerokai atsparesni. Jie apskritai geriau ištveria neigiamas aplinkos sąlygas.

Kaip galima padėti per karščius gaištančioms žuvims? Mokslininkas aiškino, kad greito sprendimo nėra, tačiau reikia dėti labai daug pastangų, kad į ežerus ir upes patektų kuo mažiau teršalų, skatinančių vandens žydėjimą.

Dumblių mažiau ten, kur yra daug plėšrūnų

Galiausiai jis paaiškino, kad dumblių, neigiamai veikiančių žuvis, žymiai mažiau yra ten, kur netrūksta plėšriųjų žuvų: „Jeigu vandens telkinyje yra daug plėšrūnų, situacija būna žymiai geresnė. Plėšrios žuvys minta mažomis žuvimis. Mažos žuvys minta zooplanktonu. Kadangi plėšrūnai ėda mažas žuvis, vandens telkinyje daugėja zooplanktono, kuris ėda dumblius. Kitaip tariant, plėšrūnai suėda mažas žuvis, kurios tokiu atveju nesuėda zooplanktono, o jis suėda dumblius. Tada vanduo būna skaidrus ir mažiau žydi.“

Ir čia pat pašnekovas prisiminė JAV atliktą eksperimentą, kai „specialiai maistmedžiagėmis praturtintas nedidelis ežeras, imituojant taršą, buvo smulkiu tinklu padalintas pusiau“. Vienoje jo pusėje buvo labai daug plėšrūnų, o kitoje pusėje plėšriosios žuvys buvo specialiai išgaudytos. Ir po kiek laiko padarytoje nuotraukoje buvo matyti, kad ten, kur plėšriųjų žuvų nebuvo, vanduo pažaliavo, o kitoje pusėje buvę plėšrūnai prisidėjo prie švaraus vandens išsaugojimo.

Jei ežeruose žuvys jau kurį laiką gaišta, tai Kuršių mariose, pasak mokslininko, šiemet situacija nėra bloga. Bet jis prisiminė, kad prieš kelis metus buvo fiksuotas masinis pūgžlių gaišimas. Tada niekas negalėjo paaiškinti priežasčių. „Aš manau, kad tai buvo dėl tokių medžiagų, kurias labai sunku identifikuoti. Tada buvo labai karšta ir galėjo yrant dumbliams išsiskirti kokia nors medžiaga, kuri veikė vien tik pūgžlius“, – pasakojo L. Ložys.

Visgi jis linkęs manyti, kad neatsitiks taip, jog per vienos vasaros karščius nugaištų visos ežero žuvys. Aišku, žuvų populiacija dėl to gali sumažėti, bet mokslininkas svarsto, kad greičiausiai žūsta silpniausi individai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...